Žmogus ir miškas - akimirkos per objektyvą

Renatas Vasiliauskas yra gamtos mylėtojas ir fotografas, kurio aistra laukinei gamtai atsiskleidžia kiekvienoje nuotraukoje. Jis pasakoja apie ankstyvas rytines išvykas, kai miškas dar miega, o pirmieji saulės spinduliai glosto medžių viršūnes.

Renatas Vasiliauskas jau daugelį metų fotografuoja gamtą ir laukinius gyvūnus. Jo kelias prasidėjo visiškai atsitiktinai, tačiau šiandien fotografija jam yra daugiau nei hobis jam tai būdas tyrinėti gamtą, patirti akimirkas su šeima ir dalintis savo atradimais su kitais. Kalbiname Renatą apie jo pirmuosius kadrus ir rytines išvykas į mišką.

Kaip prasidėjo jūsų kelias į gamtos ir gyvūnų fotografiją?

Mano kelias į gamtos ir gyvūnų fotografiją prasidėjo visai paprastai. Kelionėms įsigijau pirmąjį fotoaparatą ir fotografavau viską, kas traukė mano akį tai buvo gamtą, žmones ir miestai.

Tačiau vieną dieną atsitiktinai radau lapių olą. Ilgai stebėjau jų elgesį ir mane tiesiog užbūrė ta ramybė ir natūralumas. Būtent tada supratau, kad noriu kuo dažniau įamžinti tokias akimirkas, todėl gamta ir laukiniai gyvūnai tapo pagrindiniu mano fotografijos įkvėpimo šaltiniu.

Turite žmoną ir vaikų ir kaip suderinate tokį laisvalaikį su šeima?

Taip turiu žmoną ir du sūnus. Kai vyresnysis dar buvo mažas, jis labai mėgdavo kartu su manimi važiuoti į mišką, todėl fotografavimas tapdavo ir mūsų bendru laiku. Mano žmona yra labai tolerantiška šiam hobiui ir visada mane palaiko. Ypač rudenį, kai prasideda elnių vestuvės, mano išvykų gerokai padaugėja, todėl tuos du mėnesius namuose esu gan retas svečias. Vis dėlto šeima supranta, kad tai yra mano aistra ir mes visuomet randame būdų išlaikyti pusiausvyrą tarp mano pomėgių ir bendro laiko kartu.

Jūs minėjote, kad būtent prieš patekant saulei, apie 4:00 val. ryto, jau būnate miške. Kokius gražiausius vaizdus esate matęs tokiu metu?

Tokiu metu miškas tampa paslaptimi. Gamta dar tik bunda, tačiau kiekviena smulkmena jau spindi savo grožiu. Rasa ant žolės žiba lyg mažytis brangakmenis, pirmieji saulės spinduliai tyliai praskrodžia medžių kamienus, bet kartais tą tylą nutraukia netikėtai išnyrantis laukinis gyvūnas ir aš pats sustingstu ir laukiu, kas bus toliau.

Esu sutikęs ir vilkų, kurie tokiu metu atrodo kur kas drąsesni nei dieną.

Ar specialiai pasirinkote tokį hobį, kad reikia keltis ketvirtą valandą nakties ir bėgti į mišką, ar tai labiau pabėgimas nuo buitinių rūpesčių?

Tikrai ne dėl to pasirinkau gamtos fotografavimą. Atradau šį hobį kartu su šeima, todėl jis man visada siejasi su bendru laiku kartu, o ne su noru nuo ko nors pabėgti.

Fotografuojant anksti ryte miške galima pamatyti daug daugiau. Nes apie devintą valandą viskas nurimsta, o gyvūnai pasitraukia giliau į mišką. Gyvybė vėl atgyja tik vakare, prieš saulėlydį gamta atsiveria nauju kampu.

Miške gyvenimas verda tada, kai nėra žmonių, todėl ankstyvas rytas man yra geriausias metas pamatyti natūralų gamtos ritmą. Tai nėra pabėgimas nuo buities, tai tiesiog laikas, kai gamta atsiskleidžia gražiausiai.

Ar būna taip, kad grįžtate be jokio užfiksuoto kadro, tik su galvoje likusiais vaizdais, kurių taip ir neįamžinote, bet vis tiek pasakojate draugams, ką matėte?

Taip, tikrai būna dienų, kai grįžtu net nespragtelėjęs fotoaparato mygtuko. Visi vaizdai lieka tik mano atmintyje, kurių niekas kitas nepamatys. Tuomet papasakoju šeimai, ką mačiau ir kartais net pasiguodžiu, kad nepavyko pagauti kadro, apie kurį svajojau. Bet tos akimirkos ir yra įdomiausios nes jos verčia vėl grįžti į mišką.

Koks gyvūnas ar gamtos reiškinys jums buvo sunkiausias įamžinti ir kodėl?

Specialiai nesistengiu įamžinti konkretaus gyvūno ar reiškinio. Mano fotografija labiau priklauso nuo sėkmės, kiekviena išvyka primena loteriją, nes niekada nežinai, ką pavyks sutikti. Kartais tai gali būti laukinis gyvūnas, o kartais tiesiog graži gėlė ar įdomus grybas. Svarbiausia man būti gamtoje ir laiku pamatyti tai, kas natūraliai atsiskleidžia.

Ar tave galima sutikti fotografuojant renginius ar vestuves?

Taip, mane galima sutikti fotografuojant vestuves, renginius ir įvairias sporto varžybas. Tačiau fotografuodamas gamtos vaizdus tai darau labiau sau ir galiu tiesiog mėgautis akimirka.

Įžengus į tą pačią miško vietą gali atrodyti, kad viskas pažįstama, bet kiekvieną kartą viskas kitaip ir niekada nežinai, ką pamatysi šiandien. Būtent šis pojūtis mane žavi labiausiai, nes kiekviena išvyka suteikia galimybę išvysti gamtos naturalius sukurtus vaizdus.

Ar turit susikūręs socialinio tinklalapio paskyrą, kur būtų galima pamatyti jūsų nuotraukas?

Taip Facebook puslapyje – Renatas Vasiliauskas, Instagram – @renatasfoto.

Jei su jumis susisiektų ir paprašytų pamokyti fotografijos, ar galėtumėte pasidalinti patarimais?

Taip, galėčiau pasidalinti patarimais ir pakonsultuoti. Mėgstu dalintis savo patirtimi, kurie padeda geriau pažinti fotografiją ir tobulinti įgūdžius.

Dažnai fotografai įsigyja naują įrangą, o kita gera technika stovi spintoje ir kaupia dulkes. Ar turite kokią įrangą, kurios pats nenaudojate, bet kuri būtų puiki pradžia būsimam fotografui?

Turiu savo seną Canon fotoaparatą, kurį laikau savo jaunesniam sūnui. Technika kartais pavyksta atnaujinti.

Ką parekomenduotum tiems, kurie norėtų fotografuoti gamtos vaizdus? Kokių klaidų būtų galima išvengti?

Pirmiausia reikia turėti tinkamą techniką, nebūtinai brangią, daug kantrybės ir mylėti gamtą.