Visuomenė ant kojų: Ar šuo be antsnukio tampa konflikto kibirkštimi?

Šiandien vis dažniau pasitaiko situacijų, kai šunų šeimininkai susiduria su įvairiais klausimais ir nesusipratimais. Vienas jų skamba ypač dažnai.

„Kodėl jūsų šuo be antsnukio?"

Tokios situacijos kartais perauga į nesusipratimus ar net konfliktus, ypač viešose erdvėse, kur žmonių nuomonės ir lūkesčiai dėl gyvūnų elgesio bei saugumo gerokai skiriasi. Todėl šiandien vis svarbiau kalbėti apie atsakingą šuns vedžiojimą, aiškias taisykles, tarpusavio pagarbą ir supratimą, kad gyvūnai yra šeimos nariai, tačiau kartu ir viešosios erdvės dalyviai.

Norėdami išvengti bet kokių abejonių ar skirtingų interpretacijų, kreipėmės į VMVT ir pasiteiravome, kurioms šunų veislėms antsnukis yra privalomas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-336 patvirtintame Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše: (Atsakymai grindžiami Galiojančiu įstatymu.Teisės akto ištrauka pažymėti Nr. pvz. 39/40/ https://e seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b57d3c0703611e99ceae2890faa4193)

Kur rekomenduojama vedžioti šunis ir kokių taisyklių privalo laikytis šunų laikytojai vedžiodami pavojingus, kovinius ar kitus šunis viešose vietose?

Šunis rekomenduojama vedžioti gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jų nėra, – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Ar šunys vedžiojami uždaroje vedžiojimo aikštelėje gali būti be pavadėlio ir antsnukio?

Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomu ženklu su ar be užrašo, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šunų laikytojai, vedžiodami savo augintinius uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jų šunys nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei neišeis iš aikštelės, šunys gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, išskyrus Aprašo 4.4 papunktyje nurodytus asmenis su negalia, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų ekskrementus ir kitus teršalus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290 patvirtintame Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše:

Kaip pavojingi šunys turi būti vedžiojami viešose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose?

Viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu vedžiojant (vedant) pavojingą šunį šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Kaip renginiuose su gyvūnais, pavyzdžiui, šunų parodose, turi būti vedžiojami pavojingi šunys ir kas nustato jų vedžiojimo tvarką?

Renginio su gyvūnais, pvz., šunų parodų, metu pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu arba be jo renginio su gyvūnais organizatoriaus nustatyta tvarka.