Teismų saugumas – kiekvieno žmogaus teisė jaustis apsaugotam

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026-01-16 savo oficialioje interneto svetainėje paskelbė straipsnį, kuriame atkreipiamas dėmesys, jog teismų saugumui daugelį metų nebuvo skiriama pakankamai lėšų. Dėl to reali situacija teismuose neatitinka nei šiuolaikinių saugumo rizikų, nei visuomenės lūkesčių.

Teisėjų taryba pritarė konkrečioms priemonėms, kurios galėtų užtikrinti tiek fizinį, tiek psichologinį saugumą visoje teismų sistemoje, tačiau jų įgyvendinimui reikalinga daugiau nei 10 mln. eurų. Šių lėšų valstybė iki šiol nėra skyrusi.

Teismų saugumas – kiekvieno žmogaus teisė jaustis apsaugotam, tačiau valstybė tam neskiria lėšų

Teismų saugumas yra ne abstrakti institucijų problema, o kiekvieno žmogaus teisė jaustis saugiai, kai jis ateina ginti savo teisių. Tai – konstitucinė valstybės pareiga ir esminė nepriklausomo teisingumo sąlyga, nuo kurios tiesiogiai priklauso, ar visuomenė gali pasitikėti teismų sistema. Tačiau daugelį metų šiai sričiai neskiriama pakankamai lėšų, todėl reali situacija teismuose neatitinka nei šiuolaikinių rizikų, nei gyventojų lūkesčių.

„Teismų saugumas nėra papildoma priemonė ar pasirinkimas – tai konstitucinė valstybės pareiga. Tai esminis klausimas – ar nukentėjusysis, liudytojas, bylos dalyvis ar teisėjas gali jaustis saugiai teismo salėje. Ar žmogus, ateinantis ieškoti teisingumo, gali būti tikras, kad jo teisės bus apsaugotos ne tik teisiškai, bet ir fiziškai“, – pabrėžia Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.

Teisėjų tarybos atlikta analizė atskleidė, kad teismų saugumo priemonės buvo finansuojamos fragmentiškai: dauguma teismų neturi nuolatinės fizinės apsaugos, techninė įranga yra pasenusi, o psichologinis darbuotojų ir proceso dalyvių saugumas užtikrinamas nepakankamai. Tai reiškia, kad tiek teisėjai, tiek teismo lankytojai kasdien susiduria su rizikomis, kurių būtų galima išvengti, jei valstybė skirtų reikiamą finansavimą.

Pastarųjų metų incidentai – nuo išpuolio prieš teisėją Kaune iki agresyvių veiksmų Vilniaus ir Panevėžio bei kituose teismuose – parodė, kad saugumo spragos turi realių pasekmių. Nors dar 2017 m. Teisėjų taryba patvirtino Saugumo priemonių įgyvendinimo gaires, jos liko neįgyvendintos dėl finansavimo nebuvimo.

Siekdama pokyčių, Teisėjų taryba neeiliniame posėdyje šiandien pritarė Saugumo teismuose politikos aprašo pakeitimui ir Psichologinio saugumo teismuose įgyvendinimo veiksmų planui. Dokumentuose numatytas fizinės ir emocinės saugos priemonių diegimo planas, kuris leistų užtikrinti daugiau saugumo visiems teismų dalyviams ir lankytojams. Tačiau priemonių įgyvendinimui reikalinga daugiau nei 10 mln. eurų.

Nors Teisėjų taryba ne kartą kreipėsi dėl finansavimo į Vyriausybę ir atskirai į Finansų ministeriją, per 2019–2025 m. papildomų lėšų teismų saugumui teismuose nebuvo skirta.

Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyrius