Teismas iš naujo spręs „Darnu Group“ ir Kalėjimų tarnybos ginčą dėl statybų

Teismas turės iš naujo spręsti „Darnu Group“ įmonės ir Kalėjimų tarnybos ginčą dėl Šiaulių kalėjimo

Remiantis BNS skelbiama informacija vasario 4 d. Teismas turės iš naujo nagrinėti nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės „DG VPP vystymas“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos ginčą dėl beveik 57 mln. eurų vertės naujo Šiaulių kalėjimo statybos konkurso pasiūlymų eilės arba jo nutraukimo. 

Lietuvos apeliacinis teismas vasario 3 dieną panaikino Šiaulių apygardos teismo 2025 metų kovo 31 dienos nutartį ir bylą jam perdavė nagrinėti iš naujo. 

Tai jau ne pirmas bendrovės ir tarnybos ginčas dėl šio konkurso, tik dėl skirtingų dalykų.  

Ketvirtoje vietoje konkurse likusi „DG VPP vystymas“ teismo prašo panaikinti tarnybos 2024 metais gruodį sudarytą konkurso pasiūlymų eilę, taip pat atmesti jį laimėjusios investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomos įmonės „Spi 1“ pasiūlymą. Be to, nustačius, jog konkursas buvo neskaidrus bei neteisėtas, prašoma jį nutraukti. 

Pirmosios instancijos teismas pernai atmetė įmonės skundą konstatavęs, jog „DG VPP vystymas“ nepateikė pakankamai įrodymų, jog tenkinus prašymą su ja būtų pasirašoma sutartis, todėl ji negali prašyti ir Kalėjimų tarnybos sprendimų panaikinimo. 

Tuo metu Apeliacinis teismas konstatavo, jog panaikinus pasiūlymų eilę „DG VPP vystymas“ galėtų iš naujo konkuruoti su kitais dalyviais dėl sutarties. 

„Pasitvirtinus ieškovės („DG VPP vystymas“ – BNS) nurodytoms aplinkybėms dėl netinkamo jos ir laimėjusios tiekėjos („Spi 1“ – BNS) pasiūlymų ekonominio naudingumo įvertinimo, (...) būtų reikalinga iš naujo atlikti šį vertinimą, dalyviams suteikti balus ir atitinkamai pagal juos nustatyti naują pasiūlymų eilę“, – nurodė teismas. 

„Tai iš esmės lemtų kitokią ieškovės („DG VPP vystymas“ – BNS) poziciją tiekėjų pasiūlymų eilėje ir sudarytų prielaidas ieškovei konkuruoti su kitais tiekėjais dėl pirkimo sutarties sudarymo“, – pridūrė jis. 

Ginčija nugalėtojai skirtus balus

„DG VPP vystymas“ teisme ginčija Kalėjimo tarnybos sprendimą jai pagal objekto tinkamumo, funkcionalumo bei kokybės kriterijų skirti 10,56 balo, o įmonei „Spi 1“ – 17,63. 

Taip pat, bendrovės teigimu, perkančioji organizacija konkurso laimėtojai nepagrįstai skyrė maksimalius 15 balų už energinį efektyvumą, mat įmonė į metinį iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energijos kiekį įtraukė ir objektui perkamą elektrą. 

„Šiuo atveju ieškovė („DG VPP vystymas“ – BNS), kuri objekte pasiūlė sumontuoti galingą saulės elektrinę, kuri užtikrina nulinį energijos kiekio poreikį iš centralizuotų miesto tinklų per metus, gavo 0 balų, o laimėjusios tiekėjos („Spi 1“ – BNS) įvertinimas buvo atliktas ne pagal dokumentuose nustatytas sąlygas bei skirta net 15 balų“, – teismui teigė „DG VPP vystymas“. 

Pasak įmonės, be to, „Spi 1“ pasiūlymas neatitiko sąlygos, jog pasivaikščiojimo kiemai nuo nuteistųjų kamerų turi būti nutolę bent  penkis metrus. Be to, laimėtoja nesilaikė reikalavimo apriboti skirtinguose kiemeliuose esančių kalinių bendravimo galimybes. 

„Laimėjusios tiekėjos („Spi 1“ – BNS) pasiūlymo vizualizacijos įrodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai ant pastato stogo yra suprojektuoti taip, jog nuteistieji per kiemelių stiklus turės galimybę komunikuoti su gretimuose ir/arba skirtinguose kiemeliuose esančiais nuteistaisiais“, – tikino „DG VPP vystymas“. 

Taip pat, anot įmonės, laimėtoja numatė tik septynias elektromobilių krovimo vietas vietoj reikalaujamų dešimties, neužtikrino  vaizdo stebėjimo sistemos valdymo centralizavimo, taip pat neteisingai suplanavo kalėjimo patalpas. 

Pasak „DG VPP vystymo“, vertinant pasiūlymus buvo pažeistas skaidrumas bei lygiateisiškumas, o „padėties neįmanoma ištaisyti, todėl pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos“. 

Tuo metu Lietuvos kalėjimų tarnyba teigė, jog bendrovė neturi teisės ginčyti priimtų sprendimų, kaip ir nutarė pirmos instancijos teismas. 

„Ieškovė („DG VPP vystymas“ – BNS) kaip privatus ūkio subjektas nėra įtraukta į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą, sąrašą, todėl ji neįrodžiusi savo individualaus suinteresuotumo negali tęsti ginčo“, – sakė tarnyba. 

Anot jos, teismuose vysta ir kitų dalyvių inicijuoti ginčai dėl pasiūlymų vertinimo, todėl ir jų laimėjimo atveju perskaičiavus visų konkurso dalyvių balus „DG VPP vystymas“ nebūtinai gali tapti laimėtoja. 

„Netgi tuo atveju, jeigu ieškovės („DG VPP vystymas“ – BNS) apeliacinis skundas būtų tenkintas ir ji gautų 15 balų, išlieka rizika, jog „Amberolos“ ir „Būsto projektų SPV“ apeliaciniai skundai taip pat bus tenkinti ir jiems taip pat bus suteikta po 7,5 balo už kriterijaus parametrus. Tokiu atveju ieškovė, neginčijusi šių dalyvių pasiūlymų, nebūtų laimėtoja“, – teismui teigė Kalėjimų tarnyba. 

Jos teigimu, įmonė, viena vertus, teigia, kad jei tarnyba priims jai palankų sprendimą ir paskelbs laimėtoja, tuomet reikia iš naujo vertinti pasiūlymus, bet, kita vertus, sprendimui esant nepalankiam, būtina nutraukti pirkimą.

„Toks ieškovės („DG VPP vystymas“ – BNS) požiūris į pirkimo procedūras, viešųjų pirkimų skaidrumo principus tik parodo, kad iš tiesų nebuvo jokio pažeidimo, o tik ieškovės siekis pakilti iš ketvirtos vietos pasiūlymų eilėje“, – pridūrė ji. 

Nagrinėjamos dar kelios bylos

BNS rašė, kad Apeliacinis teismas sausio 19 dieną jau priėmė vieną sprendimą, kuriuo pripažino, jog Kalėjimų tarnyba pagrįstai „DG VPP vystymui“ skyrė 0 balų pagal energetinio efektyvumo kriterijų. 

Teismai tuomet vertino, ar įmonės pasiūlytas virtualaus kaupiklio sprendinys atitiko konkurso reikalavimus ir ar pagrįstai už šį kriterijų bendrovei skirta 0 balų.

Teismo vertinimu, bendrovė nepagrindė, kad jos siūloma saulės elektrinė sugeneruos tiek elektros, kad nereikės jos įsigyti iš centralizuotų tinklų.

Anot teismo, „DG VPP vystymas“ iš pradžių buvo nurodžiusi, jog elektra bus perkama iš tinklų, tačiau po derybų pateikė naują ir neaptartą sprendinį – virtualų kaupiklį, nurodydama visiškai skirtingus perkamos elektros kiekius taip pažeisdama pirkimo sąlygas.

Be to, „DG VPP vystymo“ pasiūlyti sprendiniai tiek su virtualiu kaupikliu, tiek ir be jo nebuvo pagrįsti, įmonė neįrodė, kaip realiai juos gyvendins.

Apeliacinis teismas taip pat nagrinėja dar dvi bylas dėl Kalėjimų tarnybos sprendimo šiame konkurse – pagal dar vieną „DG VPP vystymo“ ir kitos dalyvės – „Amberolos“ skundus. Dar viena byla pagal „Būsto projektų SPV“ ieškinį nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme.

Kaip rašė BNS, pernai gruodžio pradžioje LAT leido tęsti beveik 57 mln. eurų vertės konkursą, tačiau Kalėjimų tarnyba tuomet teigė, kad jis yra sustabdytas ir dėl jo bus sprendžiama teismams priėmus galutinį sprendimą. 

LAT pernai gruodžio 4 dieną panaikino Apeliacinio teismo birželį priimtą sprendimą nutraukti konkursą ir grąžino jam iš naujo nagrinėti ginčą, ar Kalėjimų tarnyba tinkamai įvertino „DG VPP vystymo“ pasiūlymą. 

Anksčiau Apeliacinis teismas buvo konstatavęs, jog energetinio naudingumo kriterijus yra neteisėtas, mat Kalėjimų tarnyba nenustatė tikslios tvarkos, kaip vertins įmonių pasiūlymuose nurodytą šilumos ir elektros suvartojimo kiekį. Tačiau, anot LAT, pirkimų organizatoriai gali patys pasirinkti kriterijus. 

BNS rašė, kad konkursas įstrigo teismuose visoms jo nelaimėjusioms bendrovėms apskundus sprendimą laimėtoja pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“. Jį skundė NT plėtros grupės „Eika Group“ antrinė bendrovė „Būsto projektai SPV, „DG VPP vystymas“ bei fizinio asmens valdoma bendrovė „Amberola“. 

Pagal projekto sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kv. metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų. Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.

„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“