Seimo narys R. Žemaitaitis socialiniame tinkle paskelbė du įrašus
- 03-02
- 2 min. skaitymo
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle paskelbė du įrašus, kuriuose teigė, kad bunkeriai, tranšėjos, pylimai ir poligonai šiuolaikinio karo sąlygomis negarantuoja Lietuvos saugumo, o prioritetas turėtų būti skiriamas technologijoms ir žmonių parengčiai.
Pirmajame įraše rašo:
Kapituliacija bunkerių kasėjų teorijoms!
Įdomu, kiek rytoj ekspertų per spalvotus ekranus mums aiškins, kad pelkės, bunkeriai, poligonai, sankasos, pylimai ir… apsaugos Lietuvą?
Dar bus liūdniau stebėti, kad yra žmonių, tikinčių, jog tai garantuoja valstybės saugumą.
Tai vaizdo įrašas, kuriame Irano dronas pataiko į JAV bazę Erbilio mieste, Irako Kurdistane.
Įsivaizduokime, kaip apsaugoti mūsų dabartiniai poligonai, Prezidentūra, Seimas, VSD, LNG ir kiti svarbūs objektai.
Kur tūkstančiai karių? Kur tankai ir kita technika?
Tai tik dar vienas įrodymas, apie ką kalbu nuo 2015 m.: pasaulio karyba pasikeitė kardinaliai. Turime kur kas daugiau investuoti į švietimą, modernias technologijas, lazerių pramonę ir pan. Tačiau kol betonuotojai ir buldozerininkai stovi prie sprendėjų, tol ir toliau murdysimės pelkėse.
Antrajame įraše Žemaitaitis dėmesį sutelkė į Artimųjų Rytų eskalaciją ir Hormūzo sąsiaurį, perspėdamas apie galimą naftos kainų šuolį bei ekologines pasekmes, jei incidentai jūroje peraugtų į didesnę nelaimę. Užsienio žiniasklaida Hormūzo sąsiaurį apibūdina kaip vieną svarbiausių pasaulio naftos maršrutų, kurio destabilizacija gali greitai persiduoti pasaulinėms rinkoms.
Jis rašo, kad koks svarbus Europai ir Azijai yra Hormuzo sąsiauris.
Ateinančiomis dienomis jo uždarymas naftos kainas gali šauti į neregėtas aukštumas, tačiau, kaip ir visada, Lietuvos dvare atsiranda komikų, kurie taip ir nesupranta, kokią įtaką tai gali turėti mums visiems.
Laivų įgulos buvo įspėtos nekirsti sąsiaurio ir laikinai nejudėti, bet, kaip įprasta, vertybininkams iš Vakarų tai nesvarbu.
Gyvas pavyzdys – vienas iš tanklaivių dega, o jei nepavyks suvaldyti gaisro ar nutempti tanklaivio į uostą, jis gali pradėti skęsti, o tai reikštų, kad tūkstančiai tonų naftos išsilies.
P.S.
Kartu Iranas daužo visą infrastruktūrą aplinkui. Tai geras pavyzdys, kad nereikia juokų katakombų, tranšėjų, bunkerių ar žeminių poligonų, užtenka gerai techniškai paruoštų bazių. Norisi tikėti, kad supratimas ateis ir pas mus.
Geriau 1000 gerai paruoštų agentų, nei lauke lakstantys žmonės be technologinių parengimų.
Hormūzo sąsiauris – pasaulinės energetikos „butelio kaklelis“: kodėl jis svarbus
Hormūzo sąsiauris yra strategiškai svarbus, nes jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra pagrindinis jūrinis kelias iš Persijos įlankos į atvirus vandenis. Nurodoma, kad per šį sąsiaurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos, todėl bet koks tranzito sutrikimas gali greitai paveikti tiekimą ir kainas.
Užsienio žiniasklaida pabrėžia, kad galimas sąsiaurio blokavimas keltų riziką ne tik naftos, bet ir SGD (suskystintų gamtinių dujų) srautams, o tai reikštų papildomą spaudimą energijos rinkoms. Dėl įtampos su Iranu sąsiauris nuolat atsiduria dėmesio centre, o rinkos jautriai reaguoja net į pranešimus ar signalus apie galimus laivybos ribojimus. Analitikai taip pat įspėja, kad užsitęsę trikdžiai šiame maršrute galėtų didinti spaudimą Europos dujų kainoms (TTF).
Dalis apžvalgininkų pažymi, kad Irano grasinimai dėl sąsiaurio kartais naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, tačiau pati grėsmė vis tiek gali destabilizuoti rinkas.
Komentarai