Rimo Armaičio interviu - kaip privati parama fronte Ukrainoje gelbsti gyvybes

Gal galėtumėte papasakoti apie savo patirtį ten Ukrainoje? Su kokiomis paramos organizacijomis iš Lietuvos jums teko bendradarbiauti? Ar galite paminėti keletą, kurios veikė efektyviausiai?

Didžiausia padėka visada skiriama Vilmos Pelytės vadovaujamai VšĮ „Atvira širdis“. Tai gal ir nedidelis fondas, bet jis buvo (ir tebėra) vienintelis, kuris taip kryptingai ir nuosekliai orientavosi konkrečiai į mūsų tautiečius, į kariaujančių lietuvių poreikius. Aš pasikartosiu - niekas kitas niekada taip aiškiai ir ilgai neakcentavo pagalbos būtent mūsiškiams fronte. „Atvira širdis“ apmokėdavo transporto priemonių pirkimą, jų remontą (o tai čia kainuoja kosmines sumas), apsaugos priemones – šalmus, plokštes, liemenes ir visa kita. VŠĮ „Atvira širdis“ pagalba lietuviams Ukrainoje buvo ir lieka neįkainojama. Tiesiog be jokių „bet“.

Kalbant apie asociaciją „Tėvynei“ ir jos vadovą Lauryną Baltrūną, dar žinomą kaip „Oblius“, ilgainiui su juo praradau tam tikrą pasitikėjimą dėl asmeninių priežasčių, nes mūsų vertybės ir požiūris skiriasi.

Nors skaudu, kai mane apšmeižė, tai nemalonu, tačiau apie tai čia nesiguosiu ir nekelsiu dar didesnės intrigos. Svarbiausia yra organizacijos skaidrumas. Parama fondams, kurie už surinktas lėšas perka transportą, dronus ir kitas priemones kovojantiems Ukrainos kariams, yra labai svarbi, nes pasitikėjimo praradimas vienoje organizacijoje gali greitai išplisti į kitas.

Tik veikdami sąžiningai ir atsakingai, jie užtikrina savo veiklos patikimumą ir padeda išlaikyti žmonių pasitikėjimą paramos organizacijomis.

Jono Ohmano „Blue/Yellow“ – turbūt vienintelis Lietuvoje, turintis oficialų leidimą gabenti per sieną dvigubos ir karinės paskirties priemones. Būtent tas, kas lemia išgyvenimą ir rezultatą mūšio lauke, o ne kojinės, konservai ar šokoladukai (juos kariai visada gali nusipirkti už algą artimiausiame prekybcentryje už 50 km nuo fronto). Iš Jono gavau pirmuosius metalo detektorius, vienintelę Ukrainoje mobilią rentgeno sistemą, pirmąsias lietuviškas nuotolinio iniciavimo sistemas RISE-1 ir dar daug ką kritiškai svarbaus. Už tai Jonui ir „Blue/Yellow“ – didžiulė pagarba.

Olego Šurajevo fondas. Jie patys mane susirado - „Rimai, žinome, kad esi ten, ko tau reikia?“

Antras normalus šalmas (pirmasis spaudė smegenis), kvėpuojanti liemenė, eksperimentiniai metalo detektoriai (visi pasiteisino), naktinio matymo prietaisai, termovizoriai ir dar krūva dalykų. Klausimas – atsakymas – po savaitės skambutis - „Jau Kijeve, atvažiuok pasiimti.“ 

Greita, be biurokratijos, be tuščio triukšmo.

Visiems šiems fondams ir VšĮ esu dėkingas labiau nei žodžiais išsakyti. Būtent jų dėka aš vis dar gyvas.

Kokia parama Ukrainoje yra svarbiausia šiuo metu – ar tai maistas, ginkluotė, humanitarinė pagalba ar kažkas kito?

Aš jau minėjau, tai ne kojinės, ne konservai, ne sausi daviniai, ne šokoladukai ir ne cigaretės. Visa tai malonu, bet kariai gauna algas ir gali nusipirkti patys. Svarbiausia yra transportas, džipai, maskuojamieji tinklai, dvigubos ir karinės paskirties priemonės, atakos dronai, žvalgybiniai dronai, antidronai, ratiniai ir vikšriniai logistikos bei evakuacijos robotai, minavimo, minų paieškos ir neutralizavimo įranga. Trumpai tariant, tai, kas realiai lemia rezultatą mūšio lauke.

Prieš aukodami visada paklauskite savęs - ar organizacija pateikia ataskaitas? Kiek surinko, ką nupirko, kam perdavė, ar yra padėkos iš gavėjų? Atmeskite triukšmingą savireklamą, įjunkite smegenis ir įsigilinkite.

Daug kas mėgsta girtis „praėjo testus“, „puiki kokybė“. Sekantis klausimas turėtų būti, kiek jūsų gaminių ukrainiečiai nusipirko savo pinigais. Jei atsakymas yra nulis, tai ir vertė atitinkama. Gerai priemonei fronte reklamos nereikia, ją perka patys Ukrainos kariai, kopos, batalionai, brigados, korpusai. O jei reklamai investuojami tūkstančiai, vadinasi tai priemonei nulis vertės.

Kodėl, jūsų nuomone, svarbu, kad žmonės Lietuvoje ar kitose šalyse aukotų, jei Ukraina gauna finansinę paramą iš Europos Sąjungos valstybių?

Todėl, kad tiksliausia ir greičiausia parama – konkrečios priemonės konkretiems patikimiems žmonėms ar daliniams. Visa kita – didžioji oficiali pagalba – dažnai virsta pažadais, kurie velkasi mėnesių mėnesiais, kokybė žemiau grindjuostės, o efektyvumas dar prastesnis. Ne kartą apie tai kalbėjau: biurokratija, vėlavimai, sandėlių valymas. Privati iniciatyva dažnai lenkia valstybes šviesmečiais.

Ar matėte skirtumą tarp oficialios paramos (valstybinių organizacijų) ir neoficialios, t. y. privačių iniciatyvų? Kur efektyviau pasiekia paramos gavėjus?

Taip, ir skirtumas akivaizdus. Oficiali parama, ypač 2023 m. vadinamajame „kontrpuolime“, dažnai vėluodavo 6–8 mėnesius. Priešas spėdavo sužinoti, kas bus perduota, ir pasiruošti. Be to, apie 30–40 % technikos atvykdavo reikalaujanti rimto remonto, o daug kas buvo tiesiog pasenę sandėlių likučiai – būdas atsikratyti utilizacijos išlaidų. Ukrainiečiai, žinoma, visada padėkodavo net ir už tai (toks jų mentalitetas – dėkingi už bet ką). Bet privačios iniciatyvos pasiekdavo greičiau, tiksliau ir be tokio „dovanojimo“ prieskonio.

Koks buvo didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrėte Ukrainoje tiek karo zonoje, tiek organizuojant paramą?

Nepatikėsite, karjerizmas ir biurokratija. Tu fronte randi kas gamina tau reikalingą priemonę, gamintoją, rėmėją, gauni visus dokumentus, kad tos priemonės galėtu legaliai kirsti sieną. Ir tada ateina koks nors štabinis pulkininkas iš Ukrainos karinės žvalgybos ar inžinerinės žvalgybos vadas ir atsisako pasirašyti leidimą (kelionės dokumentą). Jo klausia: „O kam tau to reikia?“ Tu jam aiškini, kad reikia pridengti kelius, papildomai užminuoti pozicijas, gelbėti gyvybes. O jis, štabinis karjeristas, sėdintis užnugaryje, tiesiog nenori niekam nieko ir labiausiai bijo savo atsakomybės, juk po pajamavimo, reikės kito pagrindo nurašymui, nors tai vienkartinio panaudojimo priemones ir kare nurašomos tuo pat metu, kaip ir priimamos. Tu užsienietis, kariaujantis vietoj jo, ir tai dar labiau erzina. Tokie dalykai morališkai palaužia labiau nei pats frontas.

Ar turite kokių nors istorijų ar pavyzdžių, kurie jums labiausiai įstrigo iš bendravimo su Ukrainos žmonėmis?

Tokių istorijų šimtai, užtektų ne knygai, o visam Talmudui. Ypač apie išminuotojų darbą. Pavyzdžiui, fronto atkarpoje sužino, kad dirbame mes, išminuotojai. Po kovinių užduočių visi ilsisi, o mes vedame mokymus net primityviu lygiu, kaip atpažinti minas, kaip elgtis.

Jei kaimiečiai sužino, kad kažkokioje atkarpoje dirba išminuotojai, tai laukia keliuose savaitėmis. Pas juos problemos su „dovanomis“: kažkas nukrito į daržą ar prie obels, patikriname, jei saugu – nuraminame, jei pavojinga – sunaikiname. Mainais lašiniai, dešros, kiaušiniai, žalumynai. Sakai „nereikia“, o jie vis tiek įbruka ir sako „ačiū jums“. Šimtai tokių mažų, bet širdį šildančių akimirkų..

Kaip, jūsų nuomone, žmonės gali padėti efektyviausiai – aukodami pinigus, daiktus, savanoriaudami ar kitaip?

Jau minėjau, efektyviausia yra pinigai patikimoms organizacijoms, kurių darbas matomas ir atskaitingas. Žr. 1 ir 2 klausimų atsakymus.

Ar pastebėjote, kad tam tikros paramos rūšys Ukrainoje šiuo metu yra labiau reikalingos nei kitos? Ar šie poreikiai skiriasi priklausomai nuo regiono ar fronto linijos situacijos?

Frontas vienas, poreikių nomenklatūra visur ta pati, kiekiai skiriasi, bet esmė ta, kurią išvardijau anksčiau:

transportas, karinės ir dvigubos paskirties priemonės, dronai ir antidronai, antžeminiai robotai.

Ką patartumėte žmonėms, kurie nori padėti, bet nesijaučia, kad jų pagalba kažką pakeis?

Net maža auka konkrečiam tikslui gali išgelbėti gyvybę. Aukokite tiems, kas orientuojasi į tautiečius vis dar kariaujančius Ukrainos fronte, pavyzdžiui, VšĮ „Atvira širdis“. Mūsų liko vienetai, o jiems pagalbos alternatyvų beveik nėra. Dauguma, tiksliau beveik visi padeda Ukrainai, bet retas ten kariaujantiems tautiečiams. Taip pat „Blue/Yellow“, kurie rūpinasi karinės ir dvigubos paskirties priemonėmis, ir fondams, renkantiesiems bei perduodantiems praktiškus džipus fronte, ne pačius brangiausius, o efektyviausius. Jūsų 20 eurų gali tapti plokšte, kuri sustabdys skeveldrą. O skeveldra fronte tikrai kažką taikosi.