Rimo Armaičio griežtas atsakymas Vygintui Ušinskui

Straipsnyje Rimas Armaitis griežtai ir argumentuotai atsako Vygintui Ušinskui, kurį kaltina melu, gandų skleidimu ir bandymu kurti moralinį autoritetą neturint jokios realios fronto patirties.

Autorius aiškiai atskiria tuos, kurie realiai kariavo Ukrainoje ir rizikavo gyvybe, nuo tų, kurie karo fone daro verslą ir pozicionuoja save „ekspertais“. Remdamasis asmenine kovine patirtimi, Ukrainos karo dalyvio statusu ir oficialiais apdovanojimais, Armaitis pabrėžia, kad kritika kariuomenei kyla iš atsakomybės, o ne iš ambicijų ir nubrėžia aiškią ribą tarp kovotojų ir karo pelno ieškotojų.

Teksto autorius – Rimas Armaitis

Rimas Armaitis Vygintui Ušinskui - melo ir gandų fabrikas prieš tikrą fronto patirtį

Verslininkas, viešojoje erdvėje prisistatantis kaip „aktyvus Ukrainos rėmėjas nuo 2022 m.“. Vis dėlto kritikai kelia klausimų, ar tokia veikla iš tiesų atitinka realią paramą, ar veikiau yra bandymas karo tema kurti asmeninį įvaizdį ir siekti finansinės naudos, tuo metu, kai kiti šio karo realybę patiria tiesiogiai.

Komentuoja Rimas Armaitis

Nesiruošiu gilintis, kokius „versliukus“ jis ten Ukrainoje suka ir ką vėliau bandys įkišti Lietuvos kariuomenei už trigubą kainą. Tai jau seniai ne paslaptis tiems, kas realiai ten buvo. Ukrainiečiai su juo kalbasi lygiai tiek, kiek iš jo galima išlupti naudos, kontaktų ar nemokamos reklamos.

Kai nauda baigiasi – baigiasi ir „draugystė“. Klasikinis modelis. Joks rimtas ukrainiečių karininkas, ypač fronte, ypač karinėje žvalgyboje nešvaisto laiko civiliui verslininkui, kuris niekada nėra užuodęs parako kvapo.

Bet labiausiai mane pykina ne jo biznis. Labiausiai pykina begėdiškas, begėdiškas šūdų malimas iš žmogaus, kuris per visą karą nė karto nėra matęs priešo pozicijų kitaip nei per „Google Earth“ arba per kavos puodelį Lvove ar Kijeve.

Kai aš kritikuoju Lietuvos kariuomenę – darau tai todėl, kad noriu, jog ji būtų stipresnė už tą, kurią turėjome 1939–1940 m. Kad kareiviai grįžtų gyvi. Kad Lietuva išliktų laisva. Tai ne emocijos, ne pyktis, ne „sportinis įsiūtis“. Tai elementari logika žmogaus, kuris pats yra buvęs ten, kur šaudo į tave, o ne tik skaito apie tai „Delfyje“.

Ušinskas ir panašūs – tai kita kategorija. Jie niekada nebuvo fronte. Niekada. Ir vis tiek drįsta svaidytis vertinimais, insinuacijomis, „eksperto“ nuomonėmis apie žmones, kurie kasdien rizikuoja gyvybe.

Todėl trumpai ir aiškiai apie save, kad būtų galima palyginti:

• Atvykau kaip instruktorius → pats paprašiau siųsti į frontą

• Instruktoriaus darbas buvo tik tarp rotacijų

• Dirbau pozicijose, ėjau į pilkąją zoną, dalyvavau evakuacijos šturmuose, kūriau dronų užtaisus, nuiminėjau minas (tikslų skaičių seniai pamiršau – skaičiuoji tik pirmas 20–30)

• Turiu Ukrainos karo dalyvio pažymėjimą (ne kiekvienam duodamas)

• Asmeniškai Kirilo Budanovo apdovanotas Ukrainos GUR II laipsnio medaliu „Už pagalbą karinei žvalgybai“ (jie nedalina tokių medalių už like’us ir repostus)

Už mane gali paliudyti ne gandų nešėjas Ušinskas, o tie žmonės, kurie realiai kariavo šalia manęs: Aliaksandr Klačko, Denisas Urbanovičius, Vasilijus Vasiljevičius, Andžejus Korsakas, Sanja Naukovich, Raketa, Vladas Ustinas, Pavelas Kulažanka, Michailas Čuprinskis ir dar šimtai kitų, kurių vardus čia net netelpa.

Taip pat tie, kurie vežė humanitarinę pagalbą ir matė visą grandinę: Balys Bardauskas, Valdas Bartkevičius, Danielius Bunkus. Žurnalistai Eldoradas Butrimas, Aideras Muždabajevas ir kiti. Jie ne „grybai“, kaip apie Ušinską atvirai kalba jo buvę kolegos ir partneriai.

O dabar pats skaniausias momentas

Yra vienas įrašas, kuris specialiai padarytas 2024 m. kovo mėnesį, iškart po konflikto su Laurynu Baltrūnu-„Obliumi“.

Tas įrašas – ne šiaip emocijos. Tai lakoniškas, bet mano ginklo brolio atsakymas visiems gandonešiams, pelno medžiotojams ir „sofos generolams“.

Vygintai, jei nori toliau vaidinti didelį Ukrainos rėmėją ir „ekspertą“ – eik į frontą. Nors savaitei. Nors trims dienoms. Pažiūrėsim, kiek laiko užteks tavo entuziazmo, kai virš galvos skris sviediniai ir FPV dronai, o tu gulėsi purve ir melsiesi, kad dronas tavęs nepastebėtų.

Kol to nepadarysi, tavo nuomonė apie tuos, kurie ten kariavo ir kariauja, kainuoja lygiai nulį. Kaip ir tavo moralinis autoritetas, kai iš karo daromas verslas.

Tai elementari riba tarp tų, kurie kovoja ir tų, kurie iš karo daro verslą. Šią ribą tu peržengei jau seniai mano akimis.