Policijos eksperimentas Vilniuje – vietoje patrulių gali atskristi dronas

Policijos eksperimentas Vilniuje – vietoje iškviestų patrulių gali atskristi dronas

Vasario 23 d. remiantis BNS informacija. Policija Vilniuje planuoja vykdyti eksperimentą – tam tikrais atvejais į įvykius norėtų reaguoti pasiųsdami droną.

Šiuo metu Vilniuje startavo pilotinis projektas. Kartu su savivaldybe ieškome galimybės į tam tikrus įvykius reaguoti dronais. Į įvykio vietą atskrenda dronas, pareigūnai mato gyvą vaizdą, realią situaciją ir dažnai patruliams net nereikia važiuoti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Anot jo, dabar vyksta tokios sistemos bandymai su keturiais dronais.

Planuojama šią sistemą plėsti, nes, pasak generalinio komisaro, dažnu atveju fizinis pareigūnų atvykimas nėra būtinas. Pavyzdžiui, įvykus techniniam eismo įvykiui, kai žmonės nenukentėjo, dronu fiksuojama automobilių padėtis ir užtenka užpildyti deklaracijas.

„Dronais galima reaguoti ne tik į eismo įvykius, bet ir į įvairius kitokius incidentus. Tai gali būti užstatyti įvažiavimai į kiemus, užblokuoti automobiliai ir aibės kitų įvykių“, – apie dronų panaudojimo galimybes pasakojo policijos vadovas.

Jo teigimu, dronai su termovizoriais gali būti labai efektyvūs gaudant naktimis veikiančius automobilių katalizatorių vagis.

A. Paulausko duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos policijos gretos susitraukė 31 pareigūnu – mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį.

„Turime ambiciją didinti Lietuvos policijos bendruomenę. Pernai policija sumažėjo tik 31 pareigūnu, tai mažiausias policijos sumažėjimas per pastarąjį dešimtmetį“, – sakė jis.

Policijos departamento duomenimis, šiemet iš tarnybos pasitraukė ar buvo atleisti 37 pareigūnai, priimta 13 naujų. Ankstesniais metais per mėnesį tarnybą palikdavo vidutiniškai 45 pareigūnai.

Praėjusį rudenį A. Paulauskas nuogąstavo, kad neįvykdžius pažadų padidinti pareigūnų algas, iš tarnybos policijoje gali pasitraukti keli šimtai žmonių, tačiau galiausiai rastas kompromisas.

„Laimei, metų pabaigoje buvo priimti Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, kurie numatė 300 eurų mėnesinę kompensaciją pareigūnams, kurie jau turi teisę išeiti į atsargą. Tai sulaikė dalį pareigūnų, kurie galbūt jau mąstė apie išėjimą. Bet pagal vieno-dviejų mėnesių duomenis dar negalima daryti išvadų. Puikiai suprantame, kad policijos pareigūnų atlyginimai turėtų būti gerokai didesni“, – sakė generalinis komisaras.

Lietuvos policijoje dabar net 45 proc. pareigūnų sudaro moterys.

„Toks lyčių balansas turi ir privalumų, ir trūkumų. Situacijose, kuriose reikia fizinės jėgos, problemas išspręsti yra lengviau ekipažams, kuriuose yra vaikinai ar vyrai. Bet moksliniais tyrimais įrodyta, kad pasipriešinimų prieš moteris policininkes būna gerokai mažiau nei prieš vyrus“, – sakė A. Paulauskas.

Be to, pareigūnai mokomi naudoti kompensacines priemones – elektros šoką, dujas ir kitas priemones.

„Tokios priemonės kompensuoja fizinės jėgos nebuvimą ar silpnumą, bet leidžia sulaikyti asmenis ir atlikti savo pareigą“, – sakė generalinis komisaras.

Komentuodamas kriminogeninę situaciją, A. Paulauskas pabrėžė, kad nusikalstamumas Lietuvoje iš esmės mažėja, išskyrus dvi kategorijas: daugėja su narkotikais susijusių nusikaltimų ir auga sukčių išviliotos sumos.

Nusikaltimų daugėjo nuo 2021 metų, o pernai jų ėmė mažėti. 2024 metais Lietuvoje užregistruota 44 tūkst. 531 nusikalstama veika, pernai – 40 tūkst. 490.

Pasak A. Paulausko, daugiausia įvykdoma vagysčių. Kiti populiariausi nusikaltimai – smurtas artimoje aplinkoje, telefoninis sukčiavimas, vairavimas, kai girtumas viršija pusantros promilės, ir disponavimas narkotinėmis medžiagomis.

Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų penketuką sudaro disponavimas narkotikais, sukčiavimas, seksualinis prievartavimas, sunkus sveikatos sutrikdymas ir išžaginimai.

„Daugelis skambučių centrų yra užsienyje, tai apsunkina sukčiavimų tyrimą“, – sakė A. Paulauskas.

Pasak jo, atskleidžiamas maždaug ketvirtis sukčiavimo atvejų.

Gerokai sumažėjo nužudymų skaičius. Pernai šalyje nužudyti 73 žmonės, prieš dešimtmetį per metus registruota tris kartus daugiau žmogžudysčių.

„Profesionalių nužudymų nesame registravę jau daugelį metų. Dauguma jų buitiniai“, – sakė generalinis komisaras.