Policija fiksuoja būstų vagysčių mažėjimą, bet ekspertai įspėja
- Inverta info
- prieš 2 dienas
- 2 min. skaitymo
Policija fiksuoja vagysčių iš būstų mažėjimą, tačiau ekspertai įspėja dėl ilgalaikių psichologinių pasekmių
Lietuvos policijos duomenimis, per praėjusius metus šalyje fiksuotas įsibrovimų į gyvenamąsias patalpas mažėjimas, tačiau pareigūnai ir psichologai pabrėžia, kad turtinė žala yra tik viena nusikaltimo dalių. Specialistų teigimu, nukentėjusieji susiduria su ilgalaikiu nesaugumo jausmu, kurį suvaldyti padeda prevencinės technologinės priemonės.
Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus duomenimis, 2024 m. sausio–spalio mėnesiais šalyje buvo pradėtas 481 ikiteisminis tyrimas dėl įsibrovimo į gyvenamąsias patalpas. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, šis rodiklis smuko 19 procentų.
Nepaisant gerėjančios statistikos, policijos atstovai pabrėžia, kad rizika išlieka reali. Interviu portalui „Info City Naujienos“ Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad gyventojų budrumas ir investicijos į apsaugos priemones išlieka kritiniu faktoriumi mažinant nusikalstamumą.
„Patariame patiems gyventojams imtis visų įmanomų saugumo priemonių, tokių kaip signalizacija, vaizdo kameros, apšvietimas bei draudimas“, – teigė J. Liutkienė.
Pareigūnė taip pat išskyrė „Saugios kaimynystės“ grupių efektyvumą – rajonuose, kur kaimynai bendradarbiauja tarpusavyje, vagysčių skaičius yra ženkliai mažesnis.
Medicinos psichologė Rūta Laurišonytė („Neuromeda“) pažymi, kad po apiplėšimo patiriamas stresas dažnai perauga į ilgalaikius sutrikimus. Pasak specialistės, nukentėjusieji skundžiasi miego sutrikimais, nuolatine įtampa bei baime palikti artimuosius vienus namuose.
Ekspertų įžvalgomis apie emocinį atsistatymą po nusikaltimo dalijamasi publikacijoje „Emociniai iššūkiai po apiplėšimo: psichologės įžvalgos“. Psichologų teigimu, saugumo jausmo susigrąžinimas fiziškai sustiprinant namų apsaugą yra vienas iš būdų mažinti patiriamą potrauminį stresą.
Saugos rinkos ekspertai pastebi, kad apsaugos sistemos nebėra laikomos prabangos preke, o tampa standartine būsto įranga. Pabrėžiama, kad šiuolaikinės sistemos, pavyzdžiui, „AJAX“, integruoja ne tik apsaugos nuo įsibrovimo funkcijas, bet ir avarijų prevenciją (gaisro ar vandens nuotėkio jutiklius).
Pagrindiniai technologiniai aspektai, užtikrinantys būsto saugumą:
Autonomija: sistemos veikia dingus elektros tiekimui.
Momentinis informavimas: pranešimai apie durų/langų atidarymą ar judesį siunčiami tiesiai į vartotojo išmanųjį įrenginį.
Nuotolinė kontrolė: galimybė stebėti namų būseną realiu laiku iš bet kurios vietos.
Daugiau informacijos apie policijos rekomendacijas ir saugumo strategijas pateikiama straipsnyje „Interviu su Lietuvos policijos atstove: kaip apsisaugoti nuo nusikalstamų veikų“
Komentarai