Nuo someljė iki statybininko Šiaurėje - Rolando Kilmano kelias

Apžvelgdamas savo penkerių metų odisėją, Rolandas pabrėžia, kad didžiausios krizės dažnai tampa tramplynu į geresnį gyvenimą.

„Net jei atrodo, kad visos durys uždarytos, nebijokite permainų. Pokyčiai dažnai nuveda ten, kur jums iš tikrųjų reikia būti“, – reziumuoja Rolandas

Kai 2020 metais asmeninio gyvenimo krizė ir šeimos iširimas pasiekė kulminaciją, Rolandas Kilmanas pasirinko neįprastą terapiją – sėdo ant motociklo ir išvyko į Norvegijos šiaurę. Lietuvoje buvęs aukšto lygio aptarnavimo sferos specialistas šiandien džiaugiasi tapęs staliumi ir atradęs ramybę šalyje, kurią jau vadina savo namais.

Radikalus posūkis - iš „HoReCa“ į statybas

Lietuvoje R. Kilmanas buvo gerai žinomas aptarnavimo sektoriaus („HoReCa“) atstovas – dirbo padavėju, barmenu ir someljė.

Tačiau po šeimos skyrybų stiprus laukinės gamtos šauksmas nuvedė jį tūkstančius kilometrų į šiaurę.

Prabangaus gėrimų pasaulį jis iškeitė į darbą su medžiu.

Šiandien jis stato karkasinius namus ir atlieka vidaus apdailos darbus.

„Darbas su medžiu man teikia ypatingą džiaugsmą – tai tarsi meditacija, nes iš paprastų lentų gimsta kažkas tvirto ir gražaus. Statybos man buvo visiškai naujas pasaulis, dabar savęs neįsivaizduoju kitur“, – sako R. Kilmanas.

Skirtingi mentalitetai ir gyvenimo ritmas

Prisitaikymas prie Norvegijos gyvenimo tempo Rolandui nebuvo sudėtingas. Anot jo, šalyje vyraujantis saugumo jausmas, aiški socialinė sistema ir stabilumas leidžia žmonėms daugiau dėmesio skirti profesiniams tikslams bei asmeninei gerovei, o ne kasdieniams iššūkiams ar neužtikrintumui.

Darbo kultūra

Rolandas pabrėžia, kad Norvegijoje pirmiausia vertinamas darbuotojo atsakingumas, kompetencija ir sąžiningumas, o ne jo tautybė ar kilmė.

Pasitikėjimu grįsti santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo čia laikomi norma, o darbo ir poilsio balansas – ne privilegija, bet savaime suprantama darbo kultūros dalis.

Laisvalaikis

Įprasta darbo diena trunka nuo 8 iki 17 valandos.

Po jos Rolandas laiką skiria poilsiui gamtoje – dažniausiai renkasi žvejybą. Jo teigimu, buvimas natūralioje aplinkoje tampa ne tik atsipalaidavimo forma, bet ir būdu atkurti vidinę pusiausvyrą.

Socialinė aplinka

Pasak Rolando, vietos bendruomenėje juntamas santūrumas ir pagarba asmeninei erdvei. Jis pastebi, kad viešojoje erdvėje mažiau emocinio negatyvumo, o užsitarnautas pasitikėjimas ilgainiui perauga į tvirtus, pagarba grįstus santykius.

Didžiausias iššūkis – atstumas iki sūnaus

Nors Norvegija suteikė finansinį stabilumą ir vidinę ramybę, emocinė kaina išlieka didelė.

R. Kilmanas pripažįsta, kad sunkiausia dalis – ilgesys Lietuvoje likusiam sūnui.

„Kasdieniai skambučiai telefonu man yra daugiau nei žodžiai – tai ryšys, kuris suteikia stiprybės ir primena, dėl ko einu pirmyn“, – atvirauja vyras.

Jo ateities planuose – nuosavo būsto Norvegijoje įsigijimas, siekiant sukurti tvirtą pagrindą sūnui, jei šis ateityje nuspręstų prisijungti prie tėvo.