Naujametinę naktį medikams teko rūpintis neblaiviais ir agresyviais pacientais

Naujieji metai tradiciškai išlieka vienu intensyviausių laikotarpių medikams. Siekdami įvertinti, su kokiais iššūkiais teko susidurti per Naujametinę naktį, kreipėmės į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyriausiąją specialistę su klausimu, kiek nelaimių tą naktį buvo užfiksuota.

Naujametinę naktį nuo 22.00 iki 6.00 val. į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių iš viso kreipėsi 93 pacientai, iš kurių teko hospitalizuoti 13 pacientų. Visiems kitiems pagalba buvo suteikta vietoje arba jie buvo nukreipti ambulatoriniam gydymui.

Kažkokių sunkių traumų nepasitaikė. Nebuvo nukentėjusiųjų nuo fejerverkų, politraumų ar eismo įvykių aukų, tačiau budėjusiems gydytojams naktis nebuvo lengva morališkai, nes nemažai atvykusiųjų buvo neblaivūs, elgėsi iššaukiančiai ir agresyviai.

Kaip kasmet pastebima, kad per šventinę Naujametinę naktį visiškai išvengti nelaimių nepavyksta.

Medikai susiduria su įvairiais iššūkiais, nuo pirotechnikos sukeltų sužalojimų iki neblaivių pacientų agresijos.

Apie tai, kaip per pastaruosius metus keičiasi nelaimingų atsitikimų tendencijos ir kokių pavojų vis dar nepavyksta išvengti, kalbamės su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėju Pauliumi Uksu.

Į mūsų klausimus atsako Paulis Uksas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas.

Ar per šiuos metus pastebėjote, kad padaugėjo pacientų, patyrusių nelaimingus atsitikimus dėl pirotechnikos? Ką galėtumėte pasakyti apie šių incidentų tendencijas?

Pastarųjų metų tendencija išlieka panaši.

Nuo pirotechnikos nukentėjusių pacientų būna po kelis per metus. Palyginus su situacija prieš dešimt metų ar dar seniau, ji yra ženkliai pagerėjusi ir tokių traumų beveik nebūna.

Kokio tipo nelaimingi atsitikimai jūsų skyriuje šiuo metu pasitaiko dažniausiai? Ar pastebite naujų rizikos sričių?

Žiemą esant slidžioms gatvėms ir šaligatviams tarp dažniausiai pasitaikančių traumų yra kulkšnių arba stipinkaulio lūžiai. Taip pat žmonės dažnai patiria šlaunikaulio, dilbio, žastikaulio, delnakaulių, blauzdikaulio ar dubens kaulų lūžius. Be to, paslydus ir parkritus yra tikimybė, kad bus patempti ar plyšę raiščiai, o jei žmogus paslydo ir nukrito ant nugaros – susitrenkia pakaušį, gali grėsti smegenų sutrenkimas.

Kaip ligoninė pasiruošusi padidėjusiai nelaimingų atsitikimų statistikai? Ar buvo imtasi papildomų priemonių?

RVUL Skubiosios pagalbos skyrius yra didžiausią pacientų srautą aptarnaujantis skubiosios pagalbos skyrius Lietuvoje – vidutiniškai per parą pagalbą suteikiame 280–300 pacientų. Siekdami greito ir kokybiško aptarnavimo, atsižvelgiame į padidėjusią traumų tikimybę, pavyzdžiui, esant plikledžiui ar švenčių laikotarpiu ir skyriuje pasitelkiame papildomą personalą. Be to, skyrius bendradarbiauja su kitais ligoninės padaliniais, užtikrinant galimybę greitai perkelti pacientus į specializuotus skyrius ir atlaisvinti vietas naujai atvykstantiems.

Ar, jūsų nuomone, visuomenė pakankamai informuota apie pavojus, susijusius su pirotechnika ir kitomis dažniausiomis traumomis?

Prieš šventes medikai, policija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas viešai skelbia įspėjimus ir saugaus pirotechnikos naudojimo patarimus, pabrėždami sunkių traumų – nudegimų, rankų sužalojimų, akių pažeidimų riziką.

Visgi nepaisant nuolatinės informacijos, traumos įvyksta dėl neatsargumo, taisyklių nesilaikymo ir apsvaigimo nuo alkoholio, kas rodo, kad informacijos sklaida ne visada virsta atsakingu elgesiu.

Kaip personalas jaučiasi dirbdamas su tokiais pacientais? Ar šių nelaimingų atsitikimų skaičiaus padidėjimas kelia papildomą iššūkį?

Darbas su pacientais, patyrusiais traumas, kurių buvo galima išvengti, pavyzdžiui dėl neatsargaus pirotechnikos naudojimo ar apsvaigimo, personalui sukelia emocinę įtampą. Be abejonės, iššūkiu galima laikyti ir tai, kad išauga darbo apimtys, reikalaujančios papildomo personalo ir greitų sprendimų.

Ar galite pasidalinti savo įžvalgomis, kokių prevencinių priemonių trūksta, kad tokie nelaimingi atsitikimai būtų sumažinti?

Trūkstamų prevencinių priemonių spektras apima ne tik griežtesnį kokybės bei pardavimo reguliavimą, bet ir visuomenės požiūrio į pirotechniką keitimą. Labai svarbu jau nuo mažų dienų ugdyti supratimą apie saugų elgesį ir neatsakingo elgesio pasekmes tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems, kuriems tenka našta ir rūpestis susižalojus, sumažėjus darbingumui.

Šią Naujametinę naktį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje užfiksavome dvi svarbias žinutes.

Pirmoji, džiuginanti, rodo, kad fejerverkų traumų era traukiasi, o tai liudija augantį mūsų visuomenės sąmoningumą.

Antroji žinutė primena seną, bet vis dar aktualią problemą. Medikams didžiausią krūvį kelia neatsakingas pacientų elgesys. Agresyvus ar nepagarbus požiūris į personalą, kuris apsunkina jų darbą ir sukelia stresą.

Agresija ir nepagarbus elgesys gydytojams apsunkina jų darbą ir kelia stresą visiems. Todėl rūpinkimės sveikata pagarbiai ir sąmoningai.