L. Kojala - Vokietija keičia Europos gynybos kryptį ir didina pirkimų apimtis

Vokietija demonstruoja fiskalinę laisvę keisti Europos gynybos politikos trajektoriją ir pereina prie pragmatiško, racionaliu išskaičiavimu grįsto pajėgumų stiprinimo

Politologo Lino Kojalos vertinimu, nors Berlynas šia kryptimi žengia lėčiau nei tikėtasi, procesas vyksta vadovaujantis realiais poreikiais, o ne teoriniais pasvarstymais. Per 2023–2025 metų laikotarpį Vokietija patvirtino 255 ginkluotės įsigijimų projektus, kurių bendra vertė siekia 188,4 mlrd. eurų. Palyginimui, per aštuonerius ankstesnius metus bendra pirkimų vertė buvo beveik perpus mažesnė.

Prioritetas Ukrainai ir transatlantiniam ryšiui

Vokietija siekia, kad Ukraina galėtų naudoti 90 mlrd. eurų paramą ginkluotės įsigijimui iš JAV gamintojų, o ne tik iš Europos tiekėjų. Tokiu būdu Berlynas prioritetizuoja neatidėliotinus Ukrainos kariuomenės poreikius, pripažindamas, kad dėl to gali nukentėti trumpalaikiai Europos gynybos pramonės interesai.

Transatlantinis ryšys vertinamas pragmatiškai: jis stiprinamas ten, kur būtina, o kitose srityse siekiama tiekimo diversifikavimo. 2025 metų pabaigoje Vokietija pradėjo svarstyti papildomų amerikietiškų naikintuvų F35 įsigijimą.

Investicijos į brigadą Lietuvoje ir naująsias technologijas

Lietuvai itin aktualus planuojamas 536 mln. eurų vertės dronų pirkimas, kuris pirmiausiai bus orientuotas į Vokietijos brigados Lietuvoje poreikius.

Nors apie 95 proc. pirkimų nuo 2022 metų buvo skirti tradicinėms gynybos sistemoms, Vokietija pradeda investuoti ir į naująsias technologijas:

• Iki 2030 metų numatytas 35 mlrd. eurų planas su kosmosu susijusioms technologijoms, įskaitant palydovus.

• Perkami papildomi 20 „Eurofighter“ naikintuvų.

• Kancleris Friedrichas Merzas kvestionuoja bendrą Europos naikintuvo projektą FCAS dėl išsiskiriančių Vokietijos ir Prancūzijos poreikių.

  
  

Ekspertų teigimu, pagrindinis iššūkis Vokietijai šiuo metu yra ne finansų trūkumas, o laikas ir gebėjimas plėsti kariuomenę pritraukiant naujus žmones.