Kęstutis Budrys - parama Ukrainai stiprina Europos saugumą ir atsparumą

Užsienio reikalų ministerija: URM

Kęstutis Budrys: parama Ukrainai stiprina visos Europos atsparumą, tai investicija į saugumą

Remiantis BNS skelbiama informacija vasario 21 d. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad parama Ukrainai stiprina visos Europos atsparumą, o šalies atsigavimas yra investicija į Lietuvos ir žemyno saugumą.

Taip jis kalbėjo šeštadienį Vilniuje vykstančiame Ukrainos atsigavimui skirtame tarptautiniame forume, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Su Ukraina mes būsime kartu iki pergalės ir po jos. Šiandienos diskusija ne apie tai, ar Ukraina atsigaus, o apie tai, kaip tai įvyks. Tai apie galimybę sukurti stipresnę, modernesnę ir visiškai europietišką Ukrainą. Ukrainos atsigavimas nėra tolima pokarinė vizija, jis jau vyksta dabar kartu su Ukrainos kova už suverenitetą“, – pranešime cituojamas K. Budrys.

„Ukrainos atsigavimas ir atstatymas – tai investicija į Lietuvos ir Europos saugumą ir stabilumą. Parama Ukrainai šiandien stiprina viso žemyno atsparumą. Lietuva pasirengusi ir toliau bendradarbiauti su partneriais, kad atsigavimo pastangos išliktų ambicingos, koordinuotos ir orientuotos į išmatuojamus rezultatus“, – sakė ministras.

Praktinė parama

Pasak K. Budrio, 2024 metais Lietuva priėmė strategines gaires dėl dalyvavimo Ukrainos atstatyme 2024–2027 m. laikotarpiui, šios gairės nubrėžia aiškius prioritetus ir užtikrina tęstinumą bei nuspėjamumą.

„Lietuva orientuojasi į praktinę, apčiuopiamą paramą – projektus, kuriuos bendruomenės gali matyti ir kuriais gali tikėti. Mes atstatome mokyklas ir darželius Irpinėje, Borodiankoje ir Snihurivkoje. Statome modulinius būstus perkeltiems asmenims. Plečiame reabilitacijos centrus ir statome dvejopos paskirties slėptuves nuo bombų mokyklose“, – teigė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tokia parama kariaujančios šalies gyventojams suteikia viltį ir stiprina pasitikėjimą bendruomenėse.

„Kai tėvai veda savo vaikus į atstatytą, modernią ir saugią mokyklą su Europos Sąjungos vėliava, tai nėra abstrakti geopolitika. Tai – matomas Europos pažadas“, – pabrėžė K. Budrys.

Pasak jo, Ukrainos atsigavimas ir integracija į ES privalo vykti vienu metu.

K. Budrio teigimu, Ukrainos narystė ES yra stipriausia nekarinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek visai Europai.

Kaip rašė BNS, Lietuva laikosi pozicijos, kad Ukrainai visateisė narystė ES turėtų būti suteikta ne vėliau kaip 2030 metais.

Kalbėdamas apie pastarąsias Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, K. Budrys pabrėžė, jog tai kryptinga ir piktavališka strategija palaužti Ukrainos žmonių atsparumą bei valią.

Pasak ministro, energetinis atsparumas – galimybė bendruomenėms tęsti gyvenimą itin sudėtingomis sąlygomis, todėl jo užtikrinimui būtina ne tik skirti tinkamą finansavimą, bet ir paspartinti kritiškai svarbios įrangos pristatymą, nes greitis gelbsti gyvybes.

Pasirašytas universitetų memorandumas

Kalbą tarptautiniame forume sakiusi pirmoji ponia Diana Nausėdienė pažymėjo, kad ketverius metus veikiančiame Ukrainos centre, kuriame ir vyko renginys, nuosekliai kuriama atvira ir gyva bendrystės erdvė, kurioje susitinka akademinė bendruomenė, diplomatai, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės.

„Įkūrus Ukrainos centrą, pastarasis tapo ne tik saugia edukacine ir kultūrine erdve ukrainiečių vaikams bei jaunuoliams, kurių augimas negalėjo palaukti, būti atidėtas ar nukeltas į ateitį, bet ir kai kuo daugiau – visų kartų tobulėjimo garantu, skirtingų kultūrų integracijos židiniu ir varikliu. Didžiulės bendražmogiškos pastangos buvo sudėtos į tai, kad ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė atlaikytų žiaurų ir kompleksinį agresoriaus spaudimą“, – Prezidentūros pranešime cituojama D. Nausėdienė.

Pasak jos, Ukrainos centras šiandien yra bendra atvira erdvė akademiniams mainams, kultūriniam dialogui ir praktiniam bendradarbiavimui, kurioje gimsta ilgalaikiai sprendimai Ukrainai atstatyti.

Prezidentūros teigimu, forumo metu taip pat akcentuotas trišalis Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos akademinis bendradarbiavimas. Pasirašytas memorandumas tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Lenkijos Silezijos universiteto, kuris stiprins akademinius mainus ir plėtos praktinę partnerystę, prisidedančią prie ilgalaikio Ukrainos atsigavimo bei regioninio bendradarbiavimo.

Pasak pirmosios ponios, kultūros, kalbos ir švietimo stiprinimas yra neatsiejama Ukrainos atkūrimo ir ilgalaikio atsparumo dalis. D. Nausėdienės teigimu, ketverius metus Lietuva remia Ukrainos vaikus per konkrečias švietimo ir socialinės paramos iniciatyvas ne tik Lietuvoje, bet ir pačioje Ukrainoje.

Jos apima vaikų sugrąžinimo į Ukrainą koordinavimą, psichosocialinę pagalbą ir reintegraciją.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva. Jo steigėjai – Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Prezidentūros teigimu, per ketverius metus centras tapo „reikšminga minkštosios diplomatijos ir akademinės partnerystės platforma“.

Lietuvos parama Ukrainai – daugiau nei 1,5 mlrd. eurų

Nuo 2022 metų Lietuvos parama Ukrainai siekia 1,7 mlrd. eurų, iš jų daugiau kaip 1 mlrd. eurų sudaro karinė parama.

Lietuva taip pat yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos gynybos ir saugumo sektoriui skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. nuo savo BVP.

Nuo 2022 metų Lietuva taip pat per Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą į atstatymo projektus Ukrainoje investavo daugiau nei 52 mln. eurų, o kartu su ES programomis, kurias įgyvendina vystomojo bendradarbiavimo agentūra CPVA, ši suma viršija 200 mln. eurų.

Praėjusių metų pradžioje šios agentūros pradėta įgyvendinti programa „Ukraine2EU” remia ES narystei būtinas reformas, teisės aktų derinimą ir visos valdžios koordinavimą. Programa išaugo į daugelio donorų platformą, prie kurios prisijungė Danija, Švedija, Lenkija bei Airija, ir kurios biudžetas viršija 19 mln. eurų.