Kaip atpažinti manipuliacijas internete: Pokalbis su VSD atstovais

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose daugėja įvairaus pobūdžio turinio, kuriame pasitaiko netikslios informacijos, manipuliacijų ir tendencingų žinučių. Analizuodami viešai prieinamą medžiagą pastebėjome, kad dalis tokio turinio gali klaidinti visuomenę, skatinti baimę ar didinti įtampą.

Norint atskleisti galimas grėsmes ir pateikti visuomenei patikimą informaciją, kreiptasi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) atstovus. Surengto interviu tikslas yra aiškiai pristatyti aktualius nacionalinio saugumo klausimus, paaiškinti, kaip atpažinti klaidinančią informaciją, didinti gyventojų informuotumą bei atsparumą grėsmėms ir stiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Kaip Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas vertina šiuo metu vykstančią informacinę aplinką Lietuvoje?

Šiuo metu informacinė ir kibernetinė aplinka Lietuvoje išlieka sudėtinga ir dinamiška, o pagrindinę grėsmę kelia priešiškų valstybių, pirmiausia Rusijos ir Kinijos, koordinuotos veiklos. Jų žvalgybos tarnybų valdomos programišių grupuotės nuosekliai taikosi į Lietuvos institucijų, ypatingos svarbos objektų ir privačių įmonių informacines sistemas, siekdamos perimti žvalgybai vertingą informaciją, identifikuoti pažeidžiamumus.

Kokios dažniausiai pasitaikančios dezinformacijos ar manipuliacijos formos šiandien taikomos prieš Lietuvos visuomenę?

Informacinėje erdvėje stebimos koordinuotos kampanijos, kuriomis siekiama kelti visuomenės baimę, trikdyti institucijų veiklą ir mažinti pasitikėjimą valstybės sprendimais. Dažnai jos derinamos su kibernetiniais ar net kinetiniais veiksmais, taip stiprinant poveikį. Įprasti metodai: tikrovės neatitinkantys naratyvai, emocinis turinio sustiprinimas ir manipuliacijos socialiniuose tinkluose.

Kaip atpažinti turinį, kuris gali būti tendencingas, manipuliatyvus arba klaidinantis?

Ypatingą vietą užima žmogiškasis faktorius, nes priešiškos žvalgybos aktyviai manipuliuoja emocijomis, mažina kritinį mąstymą ir skatina veiksmus, sudarančius sąlygas neteisėtai prieigai prie sistemų. Socialiniai tinklai tampa ir verbavimo kanalu: Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos intensyviai veikia „Telegram“, o Kinijos – „LinkedIn“ platformoje, naudodamos profesionaliai atrodančias fiktyvias tapatybes.

Kokios yra dažniausios kibernetinės atakos Lietuvoje ir kokios priežastys lemia jų sėkmę?

Dažniausios kibernetinės atakos prieš Lietuvą išlieka gaudyklės (phishing), brutalia jėga atliekami bandymai, tiekimo grandinės pažeidžiamumų išnaudojimas, DDoS atakos ir įsilaužimo–duomenų paviešinimo incidentai. Didelė dalis sėkmingų atakų susijusi su žmogiškomis klaidomis, nepakankamomis saugumo praktikomis ar neištaisytomis spragomis.

Kokios rizikos kyla dėl DI ir debesijos infrastruktūros pažeidžiamumų?

Auganti dirbtinio intelekto panauda kuria papildomas rizikas – DI taikomas tiek kenkėjiškam turiniui ir automatizuotoms atakoms, tiek pažeidžiamumams identifikuoti, o netinkamai valdomi įrankiai gali tapti saugumo spragų šaltiniu. Debesijos paslaugų plėtra kartais sukuria klaidingą saugumo pojūtį, todėl pažeidžiamumų ieškoma ir pačioje debesijos infrastruktūroje.

Kokį vaidmenį socialiniai tinklai atlieka verbavime ir žvalgyboje?

Socialiniai tinklai daro reikšmingą įtaką visuomenės emocijoms ir atsparumui, o priešiški veikėjai juos naudoja manipuliatyviam turiniui skleisti, žvalgybinei informacijai rinkti ir verbavimui. Sėkmingoms manipuliacijoms dažnai padeda naudotojų elgsena – informacijos neatskyrimas pagal šaltinio patikimumą, emocinis reagavimas ar neatsargus sąveikavimas su turiniu.

Kaip stiprinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms?

Atsižvelgiant į išvardintas grėsmes, kritinis informacijos vertinimas, atsakingas technologijų naudojimas ir atsargumas socialiniuose tinkluose tampa esminiais atsparumo elementais. Gyventojų, bendruomenių ir organizacijų įsitraukimas į saugesnės informacinės aplinkos kūrimą yra svarbi bendros apsaugos dalis.