Išgyvenimo kursai su Donatu Šarausku - kaip galva tampa svarbiausiu įrankiu

Šiame interviu Donatas dalijasi savo patirtimi.

Donatai, sakote, kad svarbiausias įrankis yra galva. Kokia yra pirmoji mintis, kurią žmogus privalo prisijaukinti pasiklydęs ar patekęs į ekstremalią situaciją?

Visų pirma, reikėtų galvoti apie tai, kaip pasirengti ir kokius akcentus susidėlioti, kad nepatektumėte į ekstremalią situaciją, tai yra pagrindas išgyvenimo temoje. Pavyzdžiui, labai svarbu tinkamai pasiruošti nakties miegui, nes to nepadarius gali iš tiesų kilti pavojus ne tik sušalti, bet ir bemiegė naktis atims labai daug jėgų. Kitą dieną bus sunku kažką dirbti, eiti, gali svaigti galva, nebūsite budrus ir akylas, o tai taip pat gali privesti prie traumų ar kitų nelaimių. Visgi, egzistuoja tam tikri baziniai svarbiausi išgyvenimo dalykai daugelyje situacijų. Visų pirma, ne bėgti nuo baimės, o ją patirti, išjausti, prisijaukinti ją ir drąsiai pasakyti, dabar eisime kartu kol mums abiems bus pakeliui. Tada paklausti savęs, ar aš tikrai noriu išgyventi? Ar tikrai noriu išsigelbėti? Noras išlikti tai yra kertinis dalykas sudėtingoje situacijoje. Jeigu jo trūksta, tuomet susirasti mintyse stiprius motyvatorius. Gal tai žmona ir vaikai, gal tai mama ar kitas mylimas žmogus dėl kurio įsižiebtų noras kovoti ir nepasiduoti? Toliau svarbu būti čia ir dabar, įsivertinti blaivia galva esamą situaciją apsižvalgyti ir pasitikrinti kokias priemones turiu ir kaip jų pagalba galėsiu pasiekti vienus ar kitus tikslus būtinus išlikimui.

Kaip per 20 metų Šaulių sąjungoje pasikeitė jūsų paties požiūris į baimę? Ar ji tampa sąjungininku, ar lieka priešu?

Šaulių sąjunga davė nemažai bazinių žinių ir bendrai įdomios bendruomeniškos veiklos, smagiu veiklų (žygiai, orientaciniai, komandinis darbas, šaudymai ir kt.) Bet pačios išgyvenimo temos tokios, kokią ją mokau aš ten mažai ir bendrai yra trūkumas psichologinio pasiruošimo ar aiškaus patikrinto plano kaip reiktų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Manau šią nišą iš dalies užpildo mano vedami išgyvenimo kursai, nes čia mokomės individualių išgyvenimo įgūdžių, kurie suteikia ne tik didesnį pasitikėjimą savimi, bet ir suteikia bazines žinias kaip vienoje ar kitoje situacijoje reiktų pasielgti. Šios žinios dar užtvirtinamos ir praktinėmis užduotimis, nuo vandens filtro pasigaminimo ir ugnies įkūrimo skirtingais būdais iki būsto statybos nakvynei, miegas jame net ir žiemos sąlygomis. Norintiems patirti daugiau perėjusiems pirminius mokymus galima dalyvauti kursuose, kuriuose jau ne tik mokomės išgyvenimo elementų, bet patys patiriate įvairias išgyvenimo situacijas.

Kodėl šiuolaikiniam žmogui, pripratusiam prie komforto, apskritai reikia mokytis išgyvenimo pagrindų?

Reikia ar nereikia mokytis tokio tipo žinių, mes nusprendžiame kiekvienas individualiai. Tačiau, apsispręsti ar reikia mokytis tokių įgūdžių gali padėti kritinis mąstymas ir noras būti užtikrintam. Tokios žinios, kurių mokomės, tai ne tik ryšio stiprinimas su gamta, tai žinios, kurios gali praversti daugelyje situacijų. Nuo įvairių stichinių nelaimių iki kasdienių situacijų, kai reikia gamtoje užsikurti laužą, kai nori pakeliauti su šeima ir nori būti užtikrintas, kad atsitikus įvairioms situacijoms turėsite bazines žinias kaip padėti sau ir kitiems. Pavyzdžiui, dabar girdžiu apie situacijas kai kaimuose vyresnių žmonių sodybose pasitaiko pakankamai ekstremalių situacijų net savo namuose. Iš pradžių buvo dideli šalčiai ir užšalė vietinės vandentiekio sistemos, sniego tiek daug, kad vos eina prabristi, o sveikatos nėra, kad atsikasti automobilį, kad nuvykti nusipirkti vandens. O kas jeigu dar ir elektra dingsta arba šildymo sistema sugenda, dujos baigiasi? Tų kasdienių ir nekasdienių situacijų gali būti šimtai... Kaip nesušalti jeigu kažkur su automobiliu užklimpsti žiemą? O jeigu automobilis sugenda tolimoje kelionėje kur šimtą kilometrų nėra nei vienos sodybos. O jeigu stovyklaujant naktį užgriūna stipri audra ir sulaužo jūsų palapinę? Mažesni ar didesni išbandymai mūsų laukia už kiekvieno kampo, todėl pereiti nors pirminius išgyvenimo kursus tikrai pravartu.

Minėjote, kad net sugedusio automobilio detalė gali išgelbėti gyvybę. Koks yra keisčiausias daiktas, kurį jums teko panaudoti išgyvenimo tikslais?

Taip, automobilyje yra tikrai labai daug įvairių daiktų ir priemonių, kurias galima panaudoti išgyvenimo situacijoje. Jau visų pirma pats automobilis yra namelis, užuovėja ir priedanga nuo lietaus ir šalčio. O pačiame automobilyje yra bent 1-3 skirtingos priemonės su kuriomis galima užkurti ugnį, galima pasigaminti savadarbį kompasą ir daug kitų naudingų dalykų. Nepaisant to visuomet rekomenduoju didesnį ar mažesnį išgyvenimo rinkinį vežiotis automobilyje. Daugeliui gali pasirodyti labai keista išgyvenimo priemonė - prezervatyvas. Retas kuris mokykloje nebandė arba nematė, kaip kiti bando į prezervatyvą supilti kibirą vandens. Jis sveria itin mažai, vietos taip pat beveik neužima, tačiau ekstremalioje situacijoje gali padėti gabentis net kelis litrus vandens.

Jei miške galėtumėte turėti tik vieną fizinį daiktą (ne peilį), kas tai būtų?

Šaunu, kad jau pačiame klausime įvardinote patį svarbiausią išgyvenimo daiktą, tai peilį. Apie jų savybes, rūšis, privalumus ir minusus taip pat kalbu savo kursuose ir pristatau mano patirmi pačius geriausius iš kurių keletą vienetų atsivežu ne tik demonstracijai, bet juos galima ir įsigyti. Be peilio sekantys du svarbiausi dalykai yra ugnies įkūrimo priemonė ir metalinis indas vardeniui virinti. Kadangi metalinį indą, skardinę nuo koncervuotų pupelių ar kitą indą gamtoje, sodyboje ar šiukšlinėje tikrai didesnė tikimybė tiesiog rasti, todėl rinkčiausi ugnies įžiebimo priemonę. Geriausia ir patikimiausia ugnies įkūrimo priemonė yra ugnies skeltuvas. Jis ne tik ilgaamžis ir daugkartinis, bet ir veikia bet kokiomis oro salygomis, net ištraukus iš vandens iškart galima naudoti. Šis klausimas labai artimas ir mano pačio išradimui, kurio niekur kitur jokiuose mokymuose ar literatūroje nebuvau girdėjęs. Ilgus metus ieškojau tobulo kišeninio peilio, kuris tobulai tiktų prie rankos, nebūtų per mažas išgyvenimo situacijose, bet ir nebūtų per didelis nešiotis prie raktų. Su tam tikrais mano paties daromais patobulinimais ir kombinacija su ugnies skeltuvu, mes turime praktiškai tobuliausią išgyvenimo rinkinį koks tik egzistuoja, jau vien dėl to, kad jį visada turėsite su savimi. Namų ir automobilio raktus visuomet turėsite su savimi, o kartu ir šį rinkinį. Tiesa sakant manau, kad šis mano išrastas rinkinys ir pati jo idėja ir yra didžiausias ir svarbiausias mano kaip išgyvenimo kursų eksperto indėlis į išgyvenimo tematiką. Galime turėti susikomplektavę išgyvenimo kuprinę ir už kelis tūkstančius eurų, tačiau jeigu jos neturėsite prie savęs ištikus išgyvenimo situacijai, tuomet iš jos nebus jokios naudos. Bet, žinoma, ją turėti reikia būtinai, nes tikrai žinosite iš kur ją galite pasiimti, jeigu jos prireiks.

Dažnai žmonės nusiperka brangiausią ekipuotę, bet nemoka ja naudotis. Kokia yra pati didžiausia pradedančiųjų klaida renkantis įrangą?

Manau, didžiausia klaida yra pirkti išgyvenimo kuprinę prieš tai daugiau nepasidomėjus šia tema. Arba nepraėjus mano išgyvenimo kursų, kurių pirma dalis visuomet būna išgyvenimo kuprinės analizė, iš ko ji turi susidėti ir kokie geriausi įrankiai galimi pagal atitinkamą kainą. Kitas svarbus aspektas yra pasitikrinti ar yra parašytas kuprinės sudėties autorius? Tiesa sakant aš pats pradėjau komplektuoti išgyvenimo kuprines kaip profesionalią atsvarą matydamas kaip verslininkai bando išnaudoti susiklosčiusią situaciją ir pardavinėdami "išgyvenimo kuprines" į kurias sudėjo vos ne bet ką, kas šovė į galvą. Neretai juose nebūna pačių svarbiausių dešimties daiktų, kartais penkių ar net trijų svarbiausių išgyvenimo įrankių. Todėl labai svarbu įsigyti tokias kuprines, kurių sudėtį rinko profesionalas išgyvenimo instruktorius, o ne verslininkas. Šioje vietoje dar labai svarbu kuprinių variacijos pagal ekonominį lygį. Tai yra, kad būtų pasirinkimas tiek tiems, kuri neturi daug pinigų, bet jie gali įsigyti išgyvenimo kuprinę, kuri susideda nors ir iš pigesnių daiktų, bet jie yra patikimi ir patikrinti. O turintys didesnį biudžetą turėtų galimybę įsigyti tokią kuprinę, kurioje būtų ne tik kokybiški daiktai, bet ir apskritai viskas, ko gali prireikti, nuo atsarginio išgyvenimo telefono su didele baterija, powerbank su dinamomis ir saulės baterijomis iki patogios kokybiškos kuprinės (nes svoris nemažas), kokybiškų miegmaišių ir kilimėlių, vandens filtrų ir kitos svarbiausios įrangos.

Kas jūsų kursuose žmonėms būna sunkiausia - fizinis nuovargis, alkis ar nežinomybė?

Bent jau pirminiuose kursuose tikrai nei vienas iš išvardintų. Pirmą kartą dalyvaudami mano kursuose nesvarbu ar tai bus Pagrindinis kursas ar Extreme, tai vis viena bus mažesnis ar išsamesnis, tačiau pirmo lygio kursas, kuriame be kažkokio didelio streso ar diskomforto mokomės pagrindinių išgyvenimo principų. Galbūt sunkiausia yra tai, jeigu niekur neesi susidūręs su šia tema, tai didelis naujos informacijos kiekis, nes jos tikrai būna daug. Mano kursuose dalyvauti gali ir vaikai nuo 7 metų kartu su suaugusio dalyvio priežiūra. Tik tada kai dalyviai pereina pirmo lygio kursus, tik tada galiu organizuoti antro lygio, kurie jau ir patikrina iš esmės kaip tos žinios buvo įsisavintos. Tačiau tokių entuziastų tikrai daug nėra.

Ar galite prisiminti situaciją iš savo praktikos, kai teorinės žinios „neveikė“ ir teko improvizuoti čia ir dabar?

Teorinės žinios tos, kurias pristatau aš negali neveikti, nebent yra daroma kažkas neteisingai arba susiklosto kažkokios labai ypatingos aplinkybės kur jų jau negali pritaikyti arba, kad jos veiktų reikia įdėti papildomų pastangų. Dažniau aš pats paeksperimentuoju ir pabandau padaryti kažkiek kitaip nei mokau, kartais pabandau kažkokį žingsnį prašokti, bet dažniausiai net ir būdamas savo srities profesionalas turiu pradėti viską iš naujo, nes tie visi žingsniai būna ne šiaip sau sudėlioti, o tam, kad sėkmė būtų pasiekiama paprasčiausiu ir efektyviausiu būdu.

Kokius tris esminius įgūdžius turėtų mokėti kiekvienas lietuvis, norintis jaustis saugiai gamtoje?

Pagrindiniai išgyvenimo scenarijai yra du - tai išgyvenimas "negyvenamoje saloje" ir kitas, tai išgyvenimas karo sąlygomis, kai reikia bėgti ar slapstytis. Aš daugiau pristatau pirmąjį, tačiau jame yra beveik viskas kas tinka ir antrąjam scenarijui. Saugumo jausmas yra gan plati tema, apimanti ne tik fizinius, bet ir psichologinius aspektus. Psichologiam pasiruošimui padės tiesiog jeigu reguliarai nors kartą į metus ar į du metus dalyvausite išgyvenimo kursuose. O kalbant apie įgūdžius, tai svarbiausi manyčiau yra ne tie, kurie susiję su kiekvieno baime, nes galima bijoti daug įvairų dalykų, o tie, kurie svarbiausi išgyvenimui. Yra tokia vadinamoji auksinė "Trijų" taisyklė, tai yra be ko žmogus trumpiausiai gali išgyventi arba kokios aplinkybės, situacijos yra pavojingiausios žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pirmiausia, tai yra mūsų dėmesys, vos kelios akimirkos arba 3 sekundės telefone vairuojant automobilį gali būti lemtingos. Arba užsisvajojus galima susižeisti miške į atsikišusią šaką ar išsisukti koją nepastebėjus duobės. Toliau yra 3 minutės, kurios siejamos su išgyvenimu be oro (tokios aplinkybės įtin retos). 3 valandos yra siejamos su nepalankiomis oro sąlygosmis, pvz labai didelis šaltis arba karštis. Sekantys yra 1/3 dienos, tai yra 6-8 valandos miego. Be miego mes grįžtame į pirmą punktą kur prarandame dėmesingumą, reakcijos greitį ir sąmoningumą. Toliau yra 3 dienos be vandens, tai mūsų kūnams yra kritinis laikas. Galiausiai 3 savaitės be maisto. Taigi grįžtant prie klausimo svarbiausi įgūdžiai yra tie, kurie svarbiausi mūsų kūno poreikiams: pradžiai mokėti pasistatyti tinkamą būstą nakvynei, gebėti įvairiomis sąlygomis užsikurti ir įkūrenti laužą ir, žinoma, pasirūpinti geriamo vandens atsargomis.

Šiandienos kontekste daug kalbama apie „išgyvenimo kuprines“. Ar jūsų nuomone, visuomenė tampa sąmoningesnė, ar tiesiog labiau įsibaiminusi?

Kaip jau minėjau šioje temoje yra labai didelis švietimo trūkumas. Bent jau aš daugiau nežinau kitų išgyvenimo instruktorių ar kažkokių specialių mokymų be maniškių, kurie profesionaliai nagrinėtų šią temą. Dėl to atsiranda taip pavadinčiau "dirbtinis", netikras saugumo jausmas, kai žmonės nepasidomėję nei apie pačias kuprines, nei kaip jomis reikės realiai pasinaudoti ekstremalioje situacijoje nusiperka bet ką ir tuomet jaučiasi "saugūs". Tiksliau įsivaizduoja esantys saugesni. Aišku tai vis viena yra geriau negu visai nieko, bet tikrai rekomenduoju tam skirti daugiau dėmesio ir jeigu jau nepirksite mano išgyvenimo kuprinių, tai nors pasinaudokite kaip pavyzdžiu renkantis kitur ir tikrinantis, kokie įrankiai yra būtini ir svarbiausi. Beje, po mano kiekvienų kursų dalyviai gauna mano paruoštą išgyvenimo kuprinės sudėties atmintinę, kuri gali labai pagelbėti tiek renkantis, tiek pačiam komplektuojant išgyvenimo kuprinę.

Ką patartumėte šeimai, kuri nori pradėti mokytis išgyvenimo, bet bijo išlipti iš komforto zonos?

Jokia baimė nebus įveikta, jeigu nesiimsite veiksmų, tad visų pirma reikia IMTI IR DARYTI! Kaip jau minėjau anksčiau, mano vedami pirmo lygio išgyvenimo kursai (Pagrindinis, PRO, PRO fire, PRO+, Extreme ir kt.) jie visi yra pirmo lygio, tik skirtingos trukmės, temų apimties ir detalumo, tačiau visi yra pirmo lygio ir juos praeina, net ir vaikai su tėvų pagalba. Todėl pirminiai kursai tinka visiems ir vaikams ir moterims ir vyresniems dalyviams. Juose tikrai nereikia šokti į eketę ar šliaužioti miške po purvą. Aišku darbas vis viena vyksta gamtoje ir įsipurvinti ar šiek tiek padirbėti gali prireikti, bet jie daugiau orientuoti į svarbiausias žinias ir gebėjimą pasirūpinti pagrindiniais žmogaus poreikiais. Mano kursuose jau sudalyvavo virš 1500 dalyvių, tarp jų ir vaikai iš vaikų stovyklų, šeimos, bernvakariai,  daug įvairių Lietuvos įmonių, nuo mažų kolektyvų iki didžiausių Lietuvos įmonių ar įstaigų. Tokių kaip Policija, Kariuomenė, Šaulių sąjunga, Iki, Ikea, Camelia, Žemės ūkio ministerija ir kt. Mano vedami kursai pritaikomi ir skirtingo dydžio grupėms ir skirtingoms progoms, kaip pvz įmonių šventės, komandos formavimo renginiai, gimtadieniai ir kt. Svarbiausia Jūsų noras sudalyvauti, o visa kita suderinama eigoje. Tikslas ne tik smagiai ir prasmingai praleisti laiką gamtoje, bet ir išmokti svarbiausių išgyvenimo įgūdžių.