„Noriu pas savus“ - kaip 50 ukrainiečių gavo „VIP bilietą“ į rusišką filtracijos rojų – ir ką tai sako apie mūsų lietuvišką „meilę“ Putinui?

Teksto autorius – Rimas Armaitis

Straipsnyje, pasitelkiant sarkazmą ir juodą humorą, nagrinėjama Grabovsko kaimo Ukrainoje istorija, kur apie 50 gyventojų, atsisakiusių evakuacijos, buvo prievarta išvežti į Rusiją vadinamajai „filtracijai“. Išryškinama absurdiška „rusiško pasaulio“ iliuzija: tai, kas kai kam atrodė kaip neutralumas ar viltis, realybėje virto prievarta ir represijomis. Remiantis skaičiais, parodoma, kad tokių „norinčių pas savus“ buvo vos apie 7 %, ir keliama paralelė su Lietuva, kur prorusiškos nuotaikos, remiantis apklausomis, yra marginalinės. Straipsnis daro aiškią išvadą: vadinamoji taika ar „rusiškas pasaulis“ nėra alternatyva, o tik kitas prievartos pavidalas, o istorija ir dabartis pakankamai aiškiai parodė, kuo baigiasi tokios iliuzijos.

Ar kada svajojote apie nemokamą kelionę į egzotišką šalį, kur jus pasitinka ne palmės ir kokteiliai, o šautuvai ir „filtracijos“ procedūros? Na, jei ne, tai galite paklausti tų 50 nelaimingų Grabovsko kaimo gyventojų iš Sumų srities Ukrainoje. Jie, matyt, manė, kad atsisakymas evakuotis – tai kaip loterijos bilietas į taiką. O gavosi... na, rusiškas „jackpotas“ su prievarta ir bonusiniais tardymais. Sveiki atvykę į straipsnį, kuriame mes ne tik ištaisysime originalaus teksto klaidas (nes „kacapija“ skamba kaip pigus slengas, bet ei, jis tinka sarkazmui), bet ir išplėsime jį į tikrą sarkastišką bombą – su humoru, jautrumu prie aukų kančių ir aštriais dūriais į absurdą. Nes karas – tai ne juokas, bet kartais juokas padeda išgyventi absurdą.

 „Evakuacija? Ne, Ačiū! Mes Palauksime Rusiško Stebuklo“ – Tragiška Grabovsko Istorija Su Sarkastišku Poskoniu

Įsivaizduokite: ramus kaimelis Ukrainos Sumų srityje, netoli sienos su Rusija. Iki karo – virš 700 gyventojų, kurie gyveno savo kasdienybę: augino daržoves, šnekučiavosi su kaimynais, gal net svajojo apie geresnį rytojų. Bet štai, 2025-aisiais, rusų kariuomenė nusprendžia „suaktyvinti veiksmus“. Jie įžengia į Grabovską kaip nepageidaujami svečiai į vestuves – su tankais ir šautuvais vietoj gėlių.

O kas nutinka toliau? Apie pusšimtį (taip, 50, ne pusantro šimto – nes rusai taupo vietą savo „filtravimo“ autobusuose) vietos gyventojų, kurie anksčiau raštu atsisakė evakuacijos, gauna „nemokamą pervežimą“ tiesiai į Rusiją. Žiniasklaida tai vadina „išvežimu filtracijai“. O mes vadinkime tiesiai šviesiai: prievartinis pagrobimas su bonusiniu tardymu, kur tikrinama, ar tu „pakankamai rusiškas“, ar galbūt „nacistas“ (pagal Kremliaus žodyną, tai bet kas, kas nemėgsta Putino).

Bendram supratimui: iš 700 gyventojų tik 50 panoro (ar bent jau atsisakė evakuotis, kas galėjo būti interpretuota kaip „noriu likti“) atsidurti „rusiškame pasaulyje“. Tai vos 7,14% – procentas, mažesnis nei tikimybė laimėti loterijoje, bet didesnis už tikimybę, kad rusai laikysis tarptautinių konvencijų. Šie žmonės greičiausiai buvo seni, sergantys ar tiesiog naivūs, tikėdamiesi, kad „rusai – broliai“. O gavosi... filtracija. Įsivaizduokite: autobuse, su ginkluotais sargybiniais, vežami į nežinią, kur tavęs laukia tardymai, galbūt kalėjimas ar priverstinis „perauklėjimas“. Jautru, ar ne? Sarkastiškai sakant: „Ačiū, Rusija, už nemokamą turą! Kitą kartą gal ir SPA procedūras pridėkite?“ Bet realybėje – tai tragedija, primenanti, kaip karas griauna gyvybes, o ne tik statistiką.

„O PAS MUS LIETUVOJE? AR YRA NORINČIŲJŲ Į 'RUSIŠKĄ ROJŲ' SU TANKAIS IR VODKA?“ – KLAUSIMAS, KURIS VERČIA SUSIMĄSTYTI (IR JUOKTIS PRO AŠARAS)

Dabar pereikime prie rimto (ir sarkastiško) klausimo: kiek Lietuvoje gyvenančių žmonių svajoja apie „rusišką pasaulį“? Originaliame tekste tai pateikta kaip hipotetinis galvosūkis, bet mes jį išplėsime. Tikslios apklausos „Ar nori gyventi po Putino batais?“ nėra – gal todėl, kad niekas nenori rizikuoti būti apkaltintas „prorusiškumu“. Bet ei, mes turime dirbtinį intelektą! Originale minėtas Grok (Kadangi ChatGPT aš nelabai pasitikiu, jis geras, bet ne tobulas, aš šitą klausima uždaviau GROK‘ui) ir jis atsakė aiškiai: 70% lietuvių laiko Rusiją realia grėsme, 89% palaiko NATO, o požiūris į Rusiją – vienas blogiausių Europoje. Prorusiškų nuotaikų? Daugiausia 5–10%, ir net tarp rusakalbių dauguma renkasi Vakarus, o ne Kremliaus propagandą.

Tai reiškia, kad Lietuvoje tas procentas greičiausiai mažesnis nei Ukrainos Grabovske. Kodėl? Nes istorija moko: Sibiro tremtys, okupacija, sausio 13-oji – visa tai kaip vakcina nuo „rusiško pasaulio“ iliuzijų. Įsivaizduokite apklausą: „Ar norite, kad jūsų vaikai mokytųsi rusų kalbos prievarta, o ne angliškai? Ar svajojate apie korupciją ir oligarchus?“ Atsakymas būtų triuškinantis „Ne!“. Bet pridėkime jautrumo: tie 5–10% galbūt yra tie, kurie kenčia nuo propagandos, vienatvės ar ekonominių sunkumų. Sarkastiškai: „Ei, prorusiškieji, jei taip mylite Putiną, kodėl nepersikeliate į Maskvą? Ten bent jau oligarchai dalinasi jachtomis... na, su saviškiais.“

Palyginimui: Ukrainoje tie 7% Grabovske galvojo, kad likti – saugu. Lietuvoje? Mes žinome geriau. Karas Ukrainoje – kaip veidrodis mums: laimei, ne visi tokie naivūs kaip tie 50. Bet jei kas nors vis dar svajoja apie „rusišką pasaulį“, gal pasiūlykime jiems nemokamą bilietą į orkistaną?

„IŠVADA: NE VISOS KELIONĖS NEMOKAMOS – YPAČ TOS SU RUSŲ 'BONUSAIS'“ – PAMOKA SU SARKAZMO PRIESKONIU

Ši istorija – ne tik apie 50 pagrobtų ukrainiečių, bet ir apie platesnį absurdą: kaip propaganda vilioja, o realybė trenkia kaip bomba. Grabovsko gyventojai mokėjo brangiai už savo pasirinkimą (ar jo nebuvimą). Lietuvoje? Mes, laimei, protingesni – dėka istorijos, NATO ir sveiko proto. Bet klausimas lieka: kiek dar „naivių sielų“ Europoje laukia savo „filtracijos“?

Sarkastiškai baigiant: jei kada norėsite į „rusišką pasaulį“, geriau žiūrėkite serialus apie jį, o ne bandykite realybėje. Nes ten ne rojus – ten filtracija su bonusais. O mums, lietuviams? Likime Vakaruose, kur filtracija reiškia kavos filtrą, o ne tardymą. Slava Ukraini! Ir ačiū Grok'ui už statistiką – be jo šis straipsnis būtų buvęs tik sausa naujiena, o ne sarkastiška bomba.

Rimas Armaitis (https://t.me/rimasarmaitis)