Gyvūnų augintinių veisėjas gali vadintis asmuo, kuris yra registruotas VMVT

2025-09-03

Šiandien turime išskirtinį interviu su VMVT apie gyvūnų veisėjus.

Kas yra veisėjas?

Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.

Gyvūnų augintinių veisėjas gali vadintis asmuo, kuris yra registruotas VMVT. Jis gali veisti ir su ir be kilmės dokumentų. Kilmės dokumentus išduoda Lietuvos kinologų draugija. Tai papildomas dokumentas, kurį Jūs įsigydamas gyvūną galite taip pat įsigyti. Lietuvoje draudžiama veisti ir pardavinėti gyvūnus neturint registracijos VMVT - tai visuomenėje "žargonu" ir yra vadinamieji "daugintojai". Pažeidimų pasitaiko ir tarp registruotų veisėjų, nes jie yra tikrinami, VMVT taip pat reaguoja į gautus visuomenės pranešimus. 

Ar asmuo gali veisti gyvūnus namų sąlygomis? Kokios taisyklės ir reikalavimai galioja veisėjams?

Veterinarijos reikalavimai taikomi :

• juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, užsiimantiems versliniu gyvūnų augintinių veisimu;

• fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla (tokio pobūdžio komercine savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį), kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurios objektas yra verslinis gyvūnų augintinių veisimas.

Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą (apibrėžimas iš Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme). Prekyba gyvūnais augintiniais internete, per skelbimus dienraščiuose ir kt. turėtų būti suprantama, kaip tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis veisimas, t. y. verslinis veisimas.

Gyvūnų augintinių veisėjai, laikantys ir veisiantys gyvūnus augintinius namų sąlygomis, dėl gyvūnų augintinių veisimo veiklos įregistravimo turi kreiptis el. paštu, raštu ar atvykus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį pagal gyvūnų augintinių laikymo vietą.

Kokios yra privalomos sąlygos, kurių turi laikytis registruotas veislynas?

VMVT registruotų gyvūnų augintinių veisėjų sąrašas nurodytas Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše, (veikla: 77 - Gyvūnų augintinių veisėjas (R)).

Gyvūnų augintinių veisėjai, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, kai gyvūnai augintiniai laikomi ir veisiami pagal paskirtį naudojamose vietose (ūkinės paskirties pastatuose (pvz. šunidėse), patalpose (išskyrus gyvenamąsias patalpas), voljeruose ir kt.), turi kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą  dėl:

• gyvūnų augintinių veisimo veiklos įregistravimo;

• verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo suteikimo.

Pastaba - verslinio gyvūnų veisimo vietoms, kai gyvūnai augintiniai laikomi ir veisiami gyvenamosiose patalpose, veterinarinis patvirtinimas gyvenamosioms patalpoms nesuteikiamas.

Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta – verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta (toliau – veisimo vieta)  – gyvūnų augintinių laikymo vieta, kurioje laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai siekiant pelno.

Kokios priemonės taikomos, jei veislynas nesilaiko gyvūnų gerovės reikalavimų?

Jei gyvūnų augintinių veisėjas  nesilaiko gyvūnų gerovės reikalavimų, VMVT gali taikyti šias priemones:

• Įspėjimas arba teisinės atsakomybės taikymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą

• Veiklos sustabdymas arba panaikinimas

• Gyvūnų konfiskavimas

Ar yra dažniausiai pasitaikančių klaidų ar pažeidimų, kurių turėtų vengti nauji veisėjai?

VMVT valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad dažniausi patikrinimų metu nustatyti pažeidimai:

• Gyvūnų ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre trūkumai. (tai sudaro nes 66 proc. nuo visų šiais metais nustatytų pažeidimų);

• Nepakankama gyvūnų sveikatos priežiūra (pvz., nevakcinavimas nuo pasiutligės).

• Netinkamos laikymo sąlygos (patalpų ar įrangos higieniniai pažeidimai, nepakankamas grindų plotas).

• Nepilnai vedama  gyvūnų apskaita, patelių kergimo ir prieauglio atsivedimo dokumentacija, neužtikrinant augintinių atsekamumo.

Kaip gyventojai gali pranešti apie galimą netinkamą elgesį su gyvūnais veislynuose?

Gyventojai gali pranešti apie gyvūnų augintinių veisėjų galimą netinkamą elgesį su gyvūnais:

Skambindami  VMVT telefono numeriu 1879 arba +370 5 242 0108

Ar užpildydami VMVT anketą.

Tuo pačiu VMVT nuolat primena, kad perkant augintinį atsakomybė už tinkamą pasirinkimą tenka ne tik veisėjui, bet ir pirkėjui. Kiekvienas, nusprendęs įsigyti augintinį, turi įsitikinti, kad gyvūnas atkeliauja iš patikimo registruoto veisėjo, kuris laikosi visų reikalavimų ir rūpinasi gyvūnų gerove bei sveikata.  Todėl prieš įsigyjant šunį ar katę labai svarbu ne tik pasitarti su šeima, bet ir pasidomėti veisėjo reputacija, augintinių veisimo sąlygomis. Tai padaryti pakankamai paprasta: galima nuvykti pas veisėją, apžiūrėti visą vadą, jauniklių motiną ir įsitikinkite, kad gyvūnai  auga tinkamai. Kilus įtarimui ar klausimams, visuomet rekomenduojame pasikonsultuoti su VMVT specialistais. 

Kas yra daugintojas? Kaip atskirti?

Šį epitetą galbūt būtų galima kaip visuomenėje naudojamą apibrėžimą pavadinti nelegalų, neregistruotą VMVT gyvūnų augintinių veisėją. 

Prekyba šunimis ir katėmis yra paklausi ir pelninga veikla – apskaičiuota metinė šunų ir kačių pardavimo vertė ES siekia 1,3 mlrd. eurų. Dėl didelės paklausos, gyvūnų augintinių veisimas ir vėliau pardavimas ypač patraukli veikla  norintiems užsiimti nesąžininga ar net neteisėta verslo praktika. 

Nelegalūs veisėjai nesilaiko taisyklių ir teisės aktų reikalavimų, taigi dažnai ir gyvūnų gerovės.  Tikrai ne retas atvejis, kai siekiant kuo daugiau pasipelnyti, gyvūnai veisiami tam nepritaikytose patalpose, būna išnaudojami, pateles verčiant vesti vadas daug dažniau nei leistina, nesudarant galimybių jai atsigauti po buvusios vados, o tokiu atveju ir jaunikliai dažnai gimta silpni bei ligoti.

Dažnai dėl finansinių paskatų, susigundžius mažomis kainomis, nepastebima arba nenorima matyti nelegalaus ir gyvūnų sveikatai kenkiančio veisimo ir perkami pigesni augintiniai, taip pat atvežti ir  trečiųjų šalių, kuriems neretai tenka įveikti ilgus atstumus, keliauti prastomis sąlygomis. 

Todėl dar kartą norime akcentuoti pirkėjų atsakomybę prieš priimant sprendimą įsigyti naują šeimos draugą.

Ar asmuo gali veisti gyvūnus namų sąlygomis, ar tam būtina registracija veislyne?

Gyvūnų augintinių veisėjai turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį.

O veisimo vieta, jeigu ji įrengta negyvenamosiose patalpose,  turi turėti ir  VMVT jai suteiktą  veterinarinį patvirtinimo numerį.

Jeigu pirkėjas perka šunis iš veisėjo, ar visi parduodami šunys turi būti veisliniai? Ar gali veisėjas teisėtai parduoti mišrūnus kartu su veisliniais šunimis?

Teisinis reglamentavimas nedraudžia gyvūnų augintinių veisėjams veisti augintinių be kilmės dokumentų, t.y. mišrūnų. Augintinio kilmę/veisliškumą įrodo, jo kilmės dokumentas. Nėra draudžiama laikyti veislinių ir mišrūnų.

Pirkėjui svarbu žinoti, kad jei veisėjai siūlo ir „veislinius su dokumentais“ ir „pigiau be dokumentų“ – tai labai aiškus signalas, kad gali būti prastesnė gyvūno sveikata,  neatlikti genetiniai tyrimai, mišrūnai augintiniai gali neturėti tam tikrai veislei priskiriamų eksterjero ir elgesio  bruožų. 

Veislinis šuo, jei jis taip pristatomas, negali būti parduodamas be kilmės dokumentų. Jei šuniukas be dokumentų, jis laikomas mišrūnu.

Jeigu veisėjas parduoda mišrūną, teigdamas, kad tėvas ir motina turi dokumentus, bet pats šuniukas dokumentų neturi dėl tam tikrų priežasčių (pvz., nesuspėjo sutvarkyti dokumentų), ar tai laikoma pažeidimu? Ką pirkėjas turėtų žinoti tokioje situacijoje, kad nebūtų klaidinamas?

Tai nelaikoma pažeidimu, pirkėjas turi teisę rinktis tokį augintinį, kokio jis nori: ar tai būtų augintinis iš veisėjo (su ar be kilmės dokumentų) ar gyvūnų prieglaudos ir pan. Svarbu įsivertinti kokie poreikiai nusveria pasirinkimą, taip pat giliau pasidomėti kokią pridėtinę vertę suteikia gyvūnas su kilmės dokumentu ir ar tai yra reikšminga ir reikalinga gyvūno savininkui. 

Ar Lietuvoje leidžiama pardavinėti mišrūnus be kilmės dokumentų? Jei taip, kokia institucija išduoda leidimus gyvūnams parduoti be kilmės dokumentų ir kokios taisyklės tokiam pardavimui galioja?

Lietuvoje leidžiama parduoti mišrūnus be kilmės dokumentų. Jokių leidimų parduoti gyvūnus augintinius be kilmės dokumentų niekas neišduoda. Tačiau kaip jau aukščiau paminėta gyvūnų augintinių veisėjai pirmiausiai turi turėti VMVT išduotą registracijos numerį 77- gyvūno augintinio veisėjas, o vykdantys veiklą negyvenamosiose patalpose privalo turėti ir patvirtinimo numerį 71- verslinio gyvūnų augintinių veisimo vieta.  Taip pat parduodami ar perleidžiami naujiems savininkams gyvūnai augintiniai (šunys, katės ir šeškai) privalo būti paženklinti mikroschema ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre (tai  Pardavėjas taip pat privalo pateikti informaciją apie gyvūno augintinio  sveikatą, jam atliktas veterinarines procedūras (pvz., vakcinacijos  dokumentą ) ir jo priežiūros ypatumus.