FNTT iš arčiau kaip teisėsauga vykdo milijonų medžioklę ir kovoja su PVM vagišiais

Kalbant apie FNTT arba pastebėjus naują pastatą Sporto gatvėje Vilniuje, kuriame įsikūrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), kai kas gali pasijausti šiek tiek nejaukiai. Tačiau šis straipsnis nėra apie gąsdinimą. Straipsnis labiau skirtas pateikti įdomią ir aiškią informaciją.

Todėl paprašėme FNTT atstovės skirti laiko atviram pokalbiui apie FNTT pareigūnų darbą, jų kasdienius iššūkius ir svarbą visuomenei.

Kokia yra FNTT misija ir pagrindinės jos veiklos kryptys?

FNTT misija yra apsaugoti valstybės finansų sistemą, atskleidžiant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus. FNTT savo misiją įgyvendina vykdydama kriminalinės žvalgybos priemones, atskleisdama nusikalstamas veikas ir atlikdama jų ikiteisminį tyrimą bei prevenciją, vykdydama pinigų plovimo prevencijos priemones, taip pat priemones, užtikrinančias Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimo ir panaudojimo teisėtumą, atlikdama objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikdama specialisto išvadas bei vykdydama priemones, leidžiančias išieškoti nuslėptus mokesčius, ir siekia, kad jos veikla turėtų kuo didesnę įtaką realioms įplaukoms į valstybės biudžetą.

Šiuo metu daugiausia dėmesio FNTT skiria nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu,

PVM grobstymu, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu

gavimu ir panaudojimu, atskleidimui, tyrimui ir prevencijai. Šios nusikalstamos veikos daro itin didelę žalą valstybės biudžetui ir formuoja neigiamą šalies įvaizdį.

Kokios pagrindinės sukčiavimo tendencijos stebimos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje?

Tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje stebimos panašios tendencijos, technologinė pažanga dažnai lenkia teisėsaugos galimybes tiek techniniu, tiek kvalifikacijos požiūriu, nes nusikaltėliai vis randa naujų sukčiavimo būdų ir jie plinta ypač greit ir daro didelę žalą. Tačiau pastarųjų metų tendencijos išlieka mažai pakitę: sukčiavimo schemos yra gerai organizuotos, tarptautinės, plataus masto; PVM grobstymas tarptautiniu mastu (naudojant priedangos įmones ir dingusius prekeivius), slepiami mokesčiai, neapskaitomos pajamos ir kt.

Kaip FNTT matuoja savo darbo efektyvumą - ar tai yra tyrimų skaičius, atgautos lėšos, ar prevencijos sėkmė?

Per 2024 m. buvo pradėti 149 ikiteisminiai tyrimai, užregistruotos 484 nusikalstamos veikos,

ištirtos 315 nusikalstamų veikų, rezultatyviai užbaigti 128 ikiteisminiai tyrimai. Baigtuose

ikiteisminiuose tyrimuose išaiškinta padaryta žala siekia 14,4 mln. eurų valstybei padarytos

žalos, 21,1 mln. eurų asmenims padarytos žalos. Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose

savanoriškai atlyginta žala siekia 2,7 mln. eurų.

Kokie ūkio sektoriai 2024 m. buvo pripažinti rizikingiausiais?

Per 2024 m. buvo išskirti rizikingiausi ūkio sektoriai:

Statybos;

ES paramos gavimas ir panaudojimas;

Prekyba automobiliais;

Prekyba nekilnojamuoju turtu;

Internetinė įvairių prekių prekyba;

Finansinės operacijos.

Kaip FNTT modernizuoja savo veiklą ir vertina grėsmes valstybės finansų sistemai?

FNTT, įgyvendindama savo vystymosi gaires, nuolat atnaujina ir modernizuoja analitinę programinę įrangą, atlieka nusikalstamumo valstybės finansų sistemai grėsmių vertinimą, atlieka rizikingiausių ir didžiausią žalą valstybės finansų sistemai darančių sektorių analizę, vykdo prioritetais grįstą kriminalinę žvalgybą ir kt.

Kaip tiriami nusikaltimai, susiję su kriptovaliutomis, atsižvelgiant į jų anonimiškumą ir decentralizaciją? Ar tai tampa vis didesne problema?

FNTT pareigūnai nuolat kelia savo kvalifikaciją įvairaus tipo nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokymuose, dalyvauja bendrose veiklose su aukšto lygio užsienio ekspertais, dalijasi patirtimi ir semiasi žinių iš partnerių Europos Sąjungoje. Vienas tokių – dalyvavimas Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos EMPACT veikoje, šio ciklo tikslas – nuosekliai ir metodiškai kovoti su ES kylančiomis didžiausiomis organizuoto ir sunkių formų tarptautinio nusikalstamumo grėsmėmis, gerinant ir stiprinant ES valstybių narių, institucijų, įstaigų ir agentūrų bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis, kai kuriais atvejais – ir su privačiuoju sektoriumi. Viena iš mokymosi krypčių – virtualiųjų valiutų panaudojimas neteisėtiems tikslas ir jų aptikimas.

Čia galite daugiau paskaityti: FNTT atlikta Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir Virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veiklos analizė Lietuvoje 2024 https://fntt.lrv.lt/public/canonical/1737615884/969/VASP.sektorine.analize.2024.pdf 

Kokie požymiai rodo didelio masto PVM grobstymo schemas? Kokie tyrimo metodai leidžia identifikuoti „phantom“ įmones?

Sukčiavimu Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje vadinama tokia veika, kuria sąmoningai, apgaulės būdu siekiama:

• Neteisėtai susigrąžinti (įskaityti) PVM;

• Pasisavinti pirkėjo sumokėtą PVM, o ne sumokėti jį į biudžetą;

• Išvengti prievolių sumokėti PVM į valstybės biudžetą;

• Sumažinti PVM prievoles (pasididinti PVM atskaitą).

Lyginant su kitais piktnaudžiavimais, PVM sukčiavimas sukelia didžiausius finansinius nuostolius. Ypatingai ženkli žala valstybėms padaroma, vykdant PVM sukčiavimą tarptautiniu mastu, kai į nusikalstamą veiklą skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse įtraukiamos dešimtys įmonių. Įmonės, tarpusavyje sudarydamos fiktyvius sandorius, siekia vienose šalyse PVM nesumokėti, o kitose — apgaulės būdu jį susigrąžinti iš valstybių biudžetų.

Kas yra tarptautinės sankcijos ir kaip jos įgyvendinamos Lietuvoje?

Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami Tarptautinio sankcijų įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.

Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos.

Tarptautinės sankcijos – vienas instrumentų, kuriuo tarptautinė bendruomenė ar atskiros valstybės, siekdamos tarptautinio ir regioninio saugumo stiprinimo, įgyvendina strateginių prekių kontrolę ir vykdo kovą prieš tarptautinį terorizmą.

Tarptautinės sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos reglamentais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kurie įgyvendina kitus Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, Jungtinių Tautų rezoliucijas bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sprendimus.

Kaip FNTT koordinuoja ir užtikrina finansinių sankcijų įgyvendinimą?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, įgyvendindama Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje:

• kontroliuoja, taip pat reguliariai tikrina ir renka duomenis apie finansinių sankcijų įgyvendinimą iš finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 10 dalyse;

• savo iniciatyva arba užsienio valstybių kompetentingų institucijų, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų ar kitų subjektų pateiktos informacijos pagrindu, pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačiusi, kad juridinis asmuo ar kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama subjekto, kuriam taikomos sankcijos, priima įsakymą, kuriuo nustatoma, kad finansinės sankcijos turi būti taikomos ir tam nuosavybės teise priklausomam ar kontroliuojamam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, neturinčiai juridinio asmens statuso. Priimtų įsakymų pagrindu sudarytas arba atnaujintas juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas per 2 darbo dienas nuo atitinkamų įsakymų priėmimo viešai paskelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos interneto svetainėje ir pateikiamas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams;

• priima tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Vyriausybės nutarime dėl Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros apraše nustatyta tvarka;

• apibendrina ir skelbia informaciją apie pritaikytas finansines sankcijas.

Kiek veiksmingas yra bendradarbiavimas su kitomis Lietuvos institucijomis, tokiomis kaip VMI, Muitinė, STT, atsižvelgiant į tai, kad finansiniai nusikaltimai dažnai yra kompleksiniai?

Bendradarbiavimas yra glaudus ir neatsiejamas tiek keičiantis informacija, tiek dirbant bendrose darbo grupėse, jungtinėse tyrimo grupėse. Vasario pabaigoje vyko pirmasis šiais metais tarpinstitucinio Rizikos analizės centro (RAC), įkurto siekiant glaudžiau bendradarbiauti keičiantis ir analizuojant su mokestiniais ir žalą valstybės finansų sistemai daromais įstatymų pažeidimais susijusią informaciją, susitikimas, organizuotas FNTT būstinėje.

Centro nariai, tarp kurių yra Valstybinės mokesčių inspekcijos, FNTT, Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento atstovai, aptarė praėjusių metų nuveiktus darbus ir rezultatus.

Buvo analizuoti atlikti kontrolės veiksmai didžiausią riziką keliančiuose sektoriuose, tokiuose kaip statybos, automobilių prekybos, remonto bei autodetalių prekybos, maitinimo, elektroninės prekybos ir kituose sektoriuose. Per praėjusius metus RAC sudėtyje esančios institucijos, bendrai dirbdamos Jungtinių operacijų centro formatu, šiuose sektoriuose atliko beveik 5 tūkst. patikrinimų, nustatyta galima žala biudžetui siekia daugiau nei 2 mln. eurų, o mokėtina suma – daugiau nei 5 mln. eurų.

Susitikime taip pat aptarti šių metų centro prioritetai, kurie bus nukreipti į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), PVM prievolių nevykdymą ir vengimą registruotis PVM mokėtojais, pelno ir kitų mokesčių vengimo užkardymą, pajamų neapskaitymo riziką bei kt.

RAC susitikimai rengiami keletą kartų per metus. RAC priimtas veiklos kryptis ir suformuotus uždavinius įgyvendina regioniniai Jungtiniai operacijų centrai.  

Koks yra Finansų sektoriaus ir verslo vaidmuo kovojant su pinigų plovimu ir sukčiavimu? Kokios gerosios praktikos padeda įmonėms vykdyti finansinę kontrolę?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 16 str. „Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius“, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo teikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 ir 20 straipsnių nuostatas, privalo Tarnybai pateikti:

• pranešimą apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR pranešimas);

• informaciją apie atliktą piniginę operaciją, jeigu kliento vienkartinės grynųjų pinigų operacijos arba kelių tarpusavyje susijusių grynųjų pinigų operacijų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (CTR pranešimas);

• virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai – informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną, ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas (VASP pranešimas).

Kokie mechanizmai leidžia efektyviai sekti ir tirti galimus pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu panaudojimu?

FNTT atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, susijusias su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, įgyvendina prevencines priemones, užkertančias kelią Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui.

Pagrindinis FNTT padalinys, atsakingas už minėtą FNTT veiklos sritį, yra Specialiųjų tyrimų 2-oji valdyba, kuri pagal kompetenciją vykdo šias funkcijas:

• atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, susijusias su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų gavimu ir panaudojimu;

• organizuoja susitikimus ir jų metu teikia suinteresuotoms institucijoms metodinę ir praktinę pagalbą dėl įtariamų nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu;

• teikia Europos Sąjungos paramą administruojančiai institucijai informaciją apie jos perduoto pranešimo dėl įtariamos nusikalstamos veikos nagrinėjimo rezultatus;

• dalyvauja rengiant teisės aktus, susijusius su Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga;

• dalyvauja darbo grupių, atliekančių Europos Sąjungos finansuojamų projektų pažeidimų tyrimą, nustatymą, šalinimą ir prevenciją, veikloje.

FNTT aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikloje. Specialiųjų tyrimų 2-oji valdyba organizuoja Pažeidimų kontrolierių grupės posėdžius, kurių metu apsikeičiama gerąja patirtimi, sprendžiami aktualūs klausimai, kilusios problemos.

Specialiųjų tyrimų 2-oji valdyba, siekdama stiprinti Europos Sąjungos paramos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų kompetenciją, organizuojamuose renginiuose aktyviai dalijasi informacija apie nusikalstamų veikų tendencijas, naujai nustatytus mechanizmus, siūlo prevencines priemones. 

Ką FNTT patartų fiziniams asmenims ir smulkiam verslui ir kokių pagrindinių klaidų jie turi vengti, kad netaptų finansinių sukčių aukomis arba nebūtų panaudoti kaip „pinigų mulai“?

Tikrinti informaciją įvairiuose prieinamuose šaltiniuose. Kaip apsisaugoti nuo investicinio sukčiavimo: https://fntt.lrv.lt/lt/naujienos/fntt-ispeja-megstancius-investuoti-internete-bei-siekiancius-greit-praturteti-sukciai-tyko-visur-3812/

Kokia yra svarbiausia žinutė, kurią FNTT norėtų perduoti Lietuvos visuomenei ir verslo bendruomenei apie kovą su finansiniais nusikaltimais?

Nusikaltimai neapsimoka. Mokėkite mokesčius.