Emociniai iššūkiai po apiplėšimo: psichologės įžvalgos

Neuromeda medicinos psichologė Rūta Laurišonytė

Šio straipsnio tikslas yra ramiai ir suprantamai pristatyti psichologinius iššūkius, su kuriais gali susidurti žmonės, patyrę apiplėšimą.

Netikėti ir nemalonūs įvykiai dažnai palieka emocinį atgarsį, galintį paveikti miego kokybę, kasdienius įpročius ir bendrą saugumo pojūtį.

Norėdami pateikti patikimą ir profesionaliais įžvalgomis paremtą informaciją, kalbamės su Neuromeda medicinos psichologė Rūta Laurišonytė.

Tikimės, kad jos įžvalgos leis nuodugniau pažvelgti į žmogaus vidinį pasaulį po traumos. Suprasime, kaip formuojasi emocinės reakcijos, kodėl jos yra būtent tokios ir kokiais būdais galime atkurti ramybę.

Kokie dažniausi emociniai pokyčiai pasireiškia žmonėms po apiplėšimo?

Po apiplėšimo žmonės dažniausiai patiria intensyvius emocinius pokyčius, tarp kurių dominuoja baimė, nerimas ir ryškiai sustiprėjęs nesaugumo jausmas. Gali atsirasti įkyrios prisiminimų nuotrupos, miego sutrikimai ar sunkumai susikaupti. Kai kuriems pasireiškia ir kaltės ar gėdos jausmai, nors jie objektyviai nėra atsakingi už įvykį. Šie išgyvenimai yra natūrali į traumą reaguojančio psichikos atsako dalis ir dažniausiai palaipsniui silpnėja gavus emocinę paramą bei saugiai grįžus į kasdienę rutiną.

Kaip toks įvykis veikia miegą, koncentraciją ir kasdienį gyvenimą?

Po tokio įvykio miegas dažnai tampa neramus, sutrinka užmigimas, atsiranda naktinių prabudimų ar košmarų, nes organizmas kurį laiką išlieka padidinto budrumo būsenoje. Koncentracija gali suprastėti dėl nuolatinio minčių sugrįžimo prie įvykio ir sunkumų nuraminti vidinę įtampą. Kasdienėje veikloje žmonės dažnai vengia vietų ar situacijų, primenančių apiplėšimą, jaučia sumažėjusį pasitikėjimą aplinka ir labiau kontroliuoja savo maršrutus ar elgesį. 

Ar visi žmonės reaguoja vienodai, ar reakcijos labai skiriasi?

Reakcijos po apiplėšimo gali būti skirtingos kiekvienam žmogui. Vieni žmonės iš karto jaučia stiprų stresą, nerimą ar pyktį, kiti įvykį išstumia į antrą planą ir emocijos suintensyvėja tik po kelių dienų ar savaičių. Reakcijų skirtumus lemia asmens patirtys, psichologinis atsparumas, situacijos aplinkybės ir turima socialinė parama. Svarbu suprasti, kad visos šios reakcijos yra normalios ir individualios, o ne žmogaus silpnumo ženklas.

Kokie elgesio pokyčiai dažniausiai pasireiškia po tokios traumos?

Po tokios traumos elgesio pokyčiai dažnai pasireiškia įvairiai. Gali padidėti atsargumas, nuolatinis aplinkos tikrinimas, durų užrakinimo ar daiktų tikrinimo ritualai. Kai kurie tampa dirglesni, greičiau susinervina ar lengviau įsivelia į konfliktus dėl vidinės įtampos. Taip pat gali sumažėti motyvacija, sumažėti socialinis aktyvumas ar noras dalyvauti įprastose veiklose.

Kada žmogui verta kreiptis į specialistą po patirto apiplėšimo?

Į specialistą verta kreiptis, jei po apiplėšimo patirti išgyvenimai neslūgsta kelias savaites arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, miegui ar darbui. Ypač svarbu pagalba, jei žmogų vargina intensyvus nerimas, įkyrūs prisiminimai, nuolatinis nesaugumo jausmas ar vengimo elgesys, ribojantis jo kasdienes veiklas. Taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda ryški nuotaikos kaita, bejėgiškumo jausmas ar stipri emocinė įtampa, su kuria žmogus nesusitvarko savarankiškai. Ankstyvas kreipimasis gali padėti greičiau atkurti emocinę pusiausvyrą ir sumažinti ilgalaikės trauminės reakcijos riziką.

Kokias priemones ar veiksmus galite patarti, kad žmogus atstatytų saugumo jausmą?

Saugumo jausmui atstatyti svarbu derinti tiek vidines, tiek praktines priemones. Pirmiausia žmogui padeda aiškios, struktūruotos dienos rutinos atkūrimas ir buvimas aplinkoje, kuri primena normalų gyvenimo ritmą. Taip pat naudinga ribotais žingsniais grįžti į situacijas, kurios kelia nerimą, kartu praktikuojant kvėpavimo ir įtampos mažinimo technikas, padedančias kūnui nusiraminti. Svarbų vaidmenį turi ir artimųjų ar specialistų emocinė parama, kuri padeda žmogui jaustis ne vienam ir palaipsniui susigrąžinti vidinį kontrolės bei saugumo pojūtį.

Kaip artimieji ar bendruomenė gali palaikyti nukentėjusius po tokio įvykio?

Artimieji ir bendruomenė gali padėti suteikdami ramų, empatišką palaikymą ir išklausydami be vertinimų ir buvimu kartu. Svarbu pripažinti žmogaus jausmus, neskubinti jo ir padėti praktiniais dalykais, jei to reikia. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie neseniai patyrė apiplėšimą, kad jie galėtų susidoroti su stresu, atstatyti saugumo jausmą ir emocinę pusiausvyrą?

Žmonėms, neseniai patyrusiems apiplėšimą, svarbu suteikti sau laiko saugiai apdoroti įvykį. Padeda aiški rutina, mažais žingsniais grįžti į kasdienes veiklas bei situacijas, kurios kelia nerimą, kartu taikant kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas. Svarbu palaikyti ryšį su artimaisiais ar patikimais žmonėmis, dalytis jausmais ir, jei reikia, kreiptis į specialistą, kuris gali padėti atstatyti saugumo jausmą ir emocinę pusiausvyrą.