Darbo grupė sutarė, kad LRT valdybą turėtų sudaryti penki profesionalai

Darbo grupė sutarė, kad LRT valdybą turėtų sudaryti penki profesionalai, juos atrinktų taryba

Remiantis BNS skelbiama informacija vasario 10 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė nutarė, kad nacionalinio transliuotojo valdybą sudarytų penki įvairių sričių profesionalai, o juos atrinktų taryba.

Antradienį posėdžiavusi LRT valdyseną ir finansavimą peržiūrinti darbo grupė daugiausia dėmesio skyrė naujo kolegialaus organo sudarymo principams, jo funkcijoms.

Siūloma, kad LRT valdybą turėtų sudaryti penki asmenys, jie būtų skiriami penkeriems metams. Jie pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Daugiausia ginčų darbo grupėje kilo dėl valdybos nariams keliamų reikalavimų ir jų atšaukimo aplinkybių.

Sutarta, kad valdybos nario atleidimo pagrindu galėtų tapti jam pareikštas nepasitikėjimas, grindžiamas netinkamu pareigų vykdymu ar viešojo intereso pažeidimu.

Tokiu atveju dėl valdybos nario atleidimo turėtų balsuoti daugiau kaip pusė tarybos narių.

Konservatorių atstovai siūlė taikyti dviejų trečdalių tarybos narių balsų reikalavimą, šį siūlymą palaikė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, ir Seimo Kultūros komiteto vadovas Kęstutis Vilkauskas, bet dauguma palaikė darbo grupės nario Artūro Zuoko poziciją, kad užtektų daugiau kaip pusės tarybos narių balsų.

„Iš tikrųjų nereikia užsikelti tos kartelės, valdybos nariai turi dirbti atsakingai ir taryba turi turėti labai aiškų instrumentą – paprastą, nesudėtingą. Jeigu daugiau negu pusė tarybos narių nėra patenkinti valdybos nariu, taryba gali priimti labai paprastą, elementarų sprendimą, greitai suorganizuoti atranką ir priimti kitą valdybos narį“, – sakė „aušrietis“ Artūras Skardžius.

LRT valdybai ketinama suteikti teisę atrinkti nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus kandidatūrą, kurią teiktų tvirtinti LRT tarybai.

Taip pat sutarta įpareigoti tarybą kasmet pavasario sesijoje parlamentui pateikti institucijos veiklos ataskaitą.

Seimo narių, žiniasklaidos organizacijų ir kitų suinteresuotų pusių pateikti siūlymai užima daugiau kaip 150 puslapių.

Juos darbo grupė pradėjo svarstyti praėjusią savaitę, sutarta siūlyti įkurti naują LRT valdymo organą – valdybą, nuo 12 iki 15 padidinti tarybos narių skaičių, į įstatymą įrašyti nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimą.

Grupė savo išvadas bei parengtą projektą turi pateikti iki vasario 14 dienos, tačiau antradienį darbo grupei vadovaujantis J. Olekas pasiūlė kreiptis į Seimo valdybą, kad ji dviem savaitėmis pratęstų jos veiklą.

Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Dalyvauti darbo grupės veikloje atsisakė Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos. Praėjusią savaitę iš jos pasitraukė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas.