JAV žvalgyba apie Putino planus ir Trumpo požiūrį į žvalgybos ataskaitas

Teksto autorius – Rimas Armaitis

Amerikos žvalgyba įspėja (https://www.reuters.com/world/europe/us-intelligence-indicates-putins-war-aims-ukraine-are-unchanged-2025-12-19/), kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar ketina užgrobti visą Ukrainą, o taip pat atkurti įtaką Europos šalims, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, remdamasi Reuters pranešimu. Šią informaciją leidiniui atskleidė šeši šaltiniai, gerai susipažinę su JAV žvalgybos tarnybų ataskaitomis.

Paskutinės ataskaitos, kuriomis remiasi šie šaltiniai, datuotos 2025 m. rugsėjo pabaiga. Jos rodo, kad Putino kariniai tikslai Ukrainoje nuo 2022 m. invazijos pradžios iš esmės nepasikeitė, nepaisant Rusijos kariuomenės patiriamų nuostolių ir ribotų pajėgumų. JAV žvalgybos vertinimai sutampa su Didžiosios Britanijos ir kitų Europos šalių saugumo tarnybų išvadomis, kurios taip pat įsitikinusios, kad Putino ambicijos apima ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos valstybes bei kitas buvusias sovietines respublikas, įskaitant NATO nares.

Šie žvalgybos duomenys tiesiogiai prieštarauja Putino viešiems pareiškimams, kuriuose jis neigia kelti grėsmę Europai. Pavyzdžiui, gruodžio 19 d. metinėje spaudos konferencijoje Putinas pareiškė esąs pasirengęs taikos deryboms, tačiau tik pagal savo sąlygas, ir pabrėžė, kad Rusijos pajėgos šiais metais užėmė apie 6 000 kvadratinių kilometrų teritorijos. Nepaisant to, žvalgyba teigia, kad Rusijos lyderis nesiekia kompromisų ir toliau siekia visiško Ukrainos pavergimo.

Amerikiečių išvados atitinka Europos žvalgybos tarnybų poziciją, kurios įsitikinusios, kad Putinas taikosi ne tik į visą Ukrainą, bet ir į Baltijos šalis. "Žvalgyba visada suprato, kad Putinas nori daugiau. Europiečiai yra įsitikinę tuo. Lenkai absoliučiai įsitikinę tuo. Baltijos šalys mano, kad jos yra pirmos eilėje", – sakė kongresmenas Mike'as Quigley (demokratas), Žvalgybos komiteto narys.

Kai kurie pareigūnai Donaldo Trumpo administracijoje pripažino, kad Putinas greičiausiai nesutiks su jokiu susitarimu, kuris neapimtų visos Ukrainos užkariavimo. Tačiau verta paminėti, kad JAV žvalgybos direktorius Tulsi Gabbardas socialiniame tinkle X gruodžio 20 d. pareiškė, jog žvalgybos pareigūnai informavo įstatymų leidėjus, kad Rusija siekia išvengti didesnio karo su Europa ir šiuo metu neturi pajėgumų užgrobti visą Ukrainą, jau nekalbant apie Europą. Valstybės sekretorius Marco Rubio gruodžio 19 d. spaudos konferencijoje pridūrė: "Nežinau, ar Putinas nori susitarimo, ar nori užimti visą šalį. Tai dalykai, kuriuos jis sakė atvirai. Žinome, ko jie siekė pradžioje, kai prasidėjo karas. Jie nepasiekė tų tikslų." Šie pareiškimai rodo tam tikrus nuomonių skirtumus JAV administracijoje, tačiau bendras žvalgybos konsensusas išlieka – Putino tikslai nepakito.

Rimas Armaitis

Ši informacija nėra nauja – dar per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją (2017–2021 m.) buvo plačiai žinoma (https://www.nbcnews.com/politics/national-security/trump-s-calendar-just-17-intelligence-briefings-85-days-n967386), kad jis retai lankydavosi žvalgybos susitikimuose ir neskaitė kasdienių Prezidento dienos ataskaitų (PDB), kurias rengia CŽV ir kitos agentūros. Pavyzdžiui, nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. vasario 1 d. Trumpas dalyvavo tik 17 žvalgybos susitikimų per 85 dienas, o jo lankomumo rodiklis per pirmuosius 545 dienas Baltuosiuose rūmuose siekė vos 22 proc. Palyginimui, ankstesni prezidentai, tokie kaip Barackas Obama ar Billas Clintonas, ne tik reguliariai lankydavosi susitikimuose, bet ir kasdien skaitydavo rašytines ataskaitas, aptardami jas su patarėjais. Trumpas vidutiniškai gaudavo dvi ataskaitas per savaitę – panašiai kaip ir Joe Bidenas vėliau, tačiau skirtumas slypi požiūryje: Trumpas dažnai viešai abejojo žvalgybos pareigūnų kompetencija, vadindamas juos "naiviais" ar siūlydamas "grįžti į mokyklą", ypač kai duomenys prieštaravo jo asmeniniams įsitikinimams, pavyzdžiui, dėl Rusijos kišimosi į rinkimus, Šiaurės Korėjos ar Irano.

Šis požiūris kelia rimtų rizikų nacionaliniam saugumui, nes žvalgybos ataskaitos – tai ne tik faktai, bet ir analitiniai vertinimai, paremti šaltiniais, kurių lyderis negali ignoruoti remdamasis vien "intuicija". Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad tokia praktika veda prie klaidų: pavyzdžiui, George'o W. Busho administracija 2003 m. invazijos į Iraką metu pervertino žvalgybos duomenis apie masinio naikinimo ginklus, o Richardo Nixono laikais ignoruotos žvalgybos įspėjimai prisidėjo prie Watergate skandalo pasekmių. Argumentuodamas profesionaliai, pabrėžiu, kad didieji lyderiai, tokie kaip Winstonas Churchillis ar Franklinas D. Rooseveltas, sėkmingai derino asmeninę intuiciją su žvalgybos duomenimis – pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu britų žvalgyba (MI6) ir amerikiečių OSS teikė kritinę informaciją, kuri leido priimti pagrįstus sprendimus. Ignoruojant žvalgybą, kaip tai darė Trumpas, rizikuojama ne tik šalies saugumu, bet ir sąjungininkų pasitikėjimu, ypač kontekste kaip Ukrainos karas, kur Putino ambicijos reikalauja nuoseklios, duomenimis grįstos politikos. Todėl išvada aiški: tikras lyderystės stiprumas slypi ne aklame pasikliovime "nuojauta", o gebėjime integruoti ekspertų žinias į strategiją, siekiant išvengti brangių klaidų.