Atleidimai šuoliuoja - per kelis mėnesius įspėti beveik tūkstantis darbuotojų
- 03-04
- 5 min. skaitymo
Grupinių atleidimų banga Lietuvoje - per kelis mėnesius įspėti 969 darbuotojai, daugiausia gamybos sektoriuje
Šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos duomenys rodo ryškų grupinių atleidimų šuolį: iki kovo 3-iosios apie planuojamus atleidimus jau pranešė 20 darbdavių, įspėjusių net 969 darbuotojus.
Tai kelia natūralų klausimą – kiek dar tokių sprendimų nematome viešai, kokiose įmonėse ir sektoriuose smūgis darbuotojams yra didžiausias ir ar valstybės pagalbos priemonės pajėgs juos „pagauti“ dar prieš tampant ilgalaikiais bedarbiais.
Remdamiesi Užimtumo tarnybos atsakymais, aiškinamės, kiek pranešimų patenka į oficialiai skelbiamą statistiką, kokios yra pagrindinės atleidimų priežastys, kuriuos regionus ir profesijas tai palies labiausiai, bei kokios realios persikvalifikavimo ir naujo darbo paieškos galimybės laukia atleistųjų per artimiausius 3–6 mėnesius.
Ar svetainėje skelbiamas 17 įmonių sąrašas apima visus pranešimus apie grupinius atleidimus, ar yra daugiau nepaminėtų atvejų?
Šiais metais iki kovo 3 d. apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus (GDA) pranešė iš viso 20 darbdavių, kurie apie atleidimą įspėjo 969 darbuotojus.
P.S. šis nurodytas GDA skaičius didesnis nei paskelbta viešai svetainėje todėl, kad tai privaloma padaryti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. suderinus visas aplinkybes.
Kokios pagrindinės atleidimų priežastys šiuose 17 įmonėse ir kokiuose sektoriuose jų daugiausia?
Iš 20 įmonių, kurios šiais metais pateikė Užimtumo tarnybai pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, 6 įmonės numato grupės darbuotojų atleidimus dėl bankroto, 13 – dėl darbo organizavimo pakeitimų, veiklos optimizavimo ir skaitmenizavimo, sumažėjusių užsakymų skaičiaus ir darbo apimčių bei restruktūrizacijos ir viena įmonė yra likviduojama.
Daugiausiai apie tokio pobūdžio atleidimus pranešimų gauta iš Vilniaus įmonių.
2025 m. Užimtumo tarnyba gavo 58 pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimus, kai buvo įspėta beveik 2 tūkst. darbuotojų. Daugiausiai – 20 pranešimų atvejais darbdaviai atleidimo priežastį nurodė juridinio asmens bankrotą (864 įspėti darbuotojai), kitais atvejais – darbo organizavimo pakeitimai, juridinio asmens reorganizacija ar likvidavimas.
Dažniausiai pranešimus pateikė įmonės, kurių pagrindinė veikla yra apdirbamoji gamyba (17 pranešimų apie 689 darbuotojų atleidimą) bei informacija ir ryšiai (10 pranešimų apie 320 darbuotojų atleidimą).
Ar 2026 m. sausio–vasario mėn.(+1 kovo) grupinių atleidimų skaičius auga lyginant su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, ir kokie bendri įspėtų darbuotojų rodikliai šiuo metu?
2025 m. sausio-kovo 3 d. buvo gauti 8 pranešimai apie 318 planuotus atleisti darbuotojus. Šiais metais pranešimų skaičius padidėjo iki 20 ir atleidžiamų darbuotojų skaičius iki 969.
Jūsų svetainėje prieinamuose duomenyse matomas 17 įmonių (tokių kaip Akcinė bendrovė „Šilutės baldai, UAB „Visagino linija" , pranešusių apie grupinius atleidimus 2026 m. pradžioje – bendrai tai paliečia šimtus darbuotojų, dažniausiai gamybos ir tekstilės srityse. Ši situacija kelia klausimą, ar darbo rinka regionuose išliks stabili. Kaip šie atleidimai paveiks regionų (pvz., Vilniaus, Kauno) darbo rinką ir bedarbystės lygį?
Šių metų pradžioje bendra darbo rinkos situacija buvo geresnė nei pernai, tačiau mėnesio tendencijos rodo augantį nedarbą. Sausio 1 d. registruotas nedarbas siekė 8,7 proc. (+0,2 proc. punkto per mėn., tačiau -0,3 proc. punkto nei prieš metus). Nedarbas didėjo 53 iš 60 šalies savivaldybių, 2 – mažėjo, 5 – nepakito.
Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Rietavo, Pakruojo r. ir Visagino (po 0,8 proc. punkto) bei Mažeikių r. ir Raseinių r. (po 0,7 proc. punkto) savivaldybėse, Mažėjo Birštono ir Jonavos r. (po 0,1 proc. punkto). Darbo ieškojo 159,3 tūkst. žmonių – 2,2 tūkst. mažiau nei 2025 m. sausio 1 d.
Grupės darbuotojų atleidimai trumpuoju laikotarpiu padidina nedarbą, nes per trumpą laiką į darbo rinką patenka didelis skaičius žmonių, todėl registruoto nedarbo rodiklis išauga.
Visgi poveikio dydis priklauso nuo:
a) įmonės dydžio ar atleistų asmenų skaičiaus. Jei atleidžiama daug žmonių vienu metu (pvz., gamykla, logistikos centras), poveikis gali būti juntamas net viso rajono ar miesto statistikai.
b) atleistų darbuotojų profesijos ir kvalifikacijos. Aukštos kvalifikacijos specialistai dažniausiai greičiau įsidarbina, todėl jų įtaka nedarbui mažesnė. Žemos kvalifikacijos ar siauros specializacijos darbuotojai į darbo rinką grįžta lėčiau - tai didina struktūrinį nedarbą, jiems reikalingi intensyvesni persikvalifikavimo sprendimai.
c) ekonominės situacijos. Jei atleidimai vyksta ekonominio nuosmukio laikotarpiu, poveikis būna ryškus ir užsitęsęs. Jeigu atleidžiama daug žmonių viename regione ar sektoriuje - poveikis juntamas visai regiono darbo rinkai.
Grupės darbuotojų atleidimų poveikį sumažina augantys sektoriai ir greita Užimtumo tarnybos reakcija. Darbo rinkos paklausa ir darbdavių planuojamos plėtros arba sezoniniai pakilimai. Jei tuo metu rinkoje didelė darbuotojų paklausa, nedarbo padidėjimas gali būti tik laikinas. Kartais atleidimus „sugeria" kiti augantys sektoriai ar kitos konkuruojančios įmonės (pvz., logistika, gamyba, statybos).
Įprastai Užimtumo tarnyba, gavusi iš įmonių pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, imasi prevencinių priemonių švelninti grupės darbuotojų atleidimų pasekmes.
Efektyvus nukreipimas į laisvas darbo vietas, mokymai ir persikvalifikavimas leidžia sušvelninti neigiamą efektą.
Kokią konkrečią pagalbą teiksite atleidžiamiesiems (pvz., perkvalifikavimą, subsidijas)?
Grupės darbuotojų atleidimų atvejais Užimtumo tarnybos specialistai su darbdaviu tariasi dėl tolesnio bendradarbiavimo ir siūlo darbo rinkos paslaugas.
Pirmiausia, jei yra poreikis, įmonėse organizuojami susitikimai su numatomais atleisti darbuotojais.
Susirinkimo metu pristatoma informacija apie padėtį darbo rinkoje, darbuotojai supažindinami su registravimosi Užimtumo tarnyboje tvarka ir sąlygomis, darbo paieškos būdais, įsidarbinimo bei dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse galimybėmis.
Susirinkimas gali vykti tiek kontaktiniu, tiek ir nuotoliniu būdu. Jei susirinkimo metu paaiškėja, kad reikalingos tolesnės Užimtumo tarnybos paslaugos ir konsultacijos, tuomet darbdavys ir Užimtumo tarnybos specialistai bendradarbiauja sudarant veiksmų planą, kurio tikslas – išlaikyti ar sugrąžinti darbuotojus į darbo rinką bei sušvelninti atleidimo pasekmes.
2025 m. beveik 2,3 tūkst. įspėtų darbuotojų buvo informuoti apie padėtį darbo rinkoje, laisvas darbo vietas, registracijos tvarką ir sąlygas Užimtumo tarnyboje, persikvalifikavimą ir kitas užimtumo priemones.
✓Įvyko 15 susitikimų su darbdaviais ir atleidžiamais darbuotojais, kurių metu buvo pristatomos Tarnybos paslaugos ir užimtumo priemonės. Pagal poreikį, 6 darbuotojams buvo teikiamos individualios konsultacijos dėl darbo rinkos paslaugų ir užimtumo priemonių teikimo.
✓48 grupės darbuotojų atleidimo atvejais informacija buvo siunčiama įmonės atstovui el. paštu, kad įspėti darbuotojai žinotų, kokias paslaugas teikia Tarnyba.
✓23 grupės darbuotojų atleidimo atvejais darbdaviai buvo informuoti apie 177 laisvas darbo vietas.
✓Apie 12 grupės darbuotojų atleidimo atvejų informuotos 38 veikiančios įmonės nurodant darbdavį ir profesijas.
✓Organizuoti 6 potencialių darbdavių prisistatymai įspėtiems apie atleidimą darbuotojams.
Kiek šiais metais kreipėsi iš atleistų įmonių, kokios tai įmonės (veiklos) ir kokių profesijų žmonės daugiausiai neteks darbo?
Įvertinus darbdavių pateiktus pranešimus apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus, daugiausiai šiais metais gauta pranešimų iš įmonių, kurių pagrindinė veikla apdirbamoji gamyba, taip pat daugiau nei po du pranešimus pateikė įmonės, vykdančios informacijos ir ryšių bei transporto ir saugojimo veiklas.
Daugiausiai šiais metais planuojama atleisti gamybos sektoriaus darbuotojų (surinkėjų, operatorių, suvirintojų, šaltkalvių), taip pat ryškiai išsiskiria vadybos ir organizavimo analitikų bei administracijos vadovų profesijų grupės. Šiais metais po pateiktų grupės darbuotojų pranešimų Užimtumo tarnyboje registravosi 246 atleisti darbuotojai, o įsidarbino 22 darbuotojai.
Ar šiuo metu organizuojate mokymus, kad atleidžiamieji galėtų persikvalifikuoti?
Užimtumo tarnyboje registruotiems klientams, kurie buvo atleisti GDA atvejais teikiama ne tik informacija apie darbo rinkos paslaugas, bet ir konsultuojami apie persikvalifikavimą ir kitas aktyvios darbo rinkos politikos priemones (įdarbinimas subsidijuojant, parama judumui ir kt.).
Tačiau ne visų įmonių atleidžiamiems darbuotojams reikalinga pagalba, neretai turintys paklausias profesijas darbo rinkoje greitai įsidarbina kitose įmonėse, ypač jei konkrečiuose regionuose trūksta tokios kvalifikacijos darbuotojų. Buvo atvejų, kai ne viena panašia veikla užsiimanti įmonė, sužinojusi apie grupės darbuotojų atleidimą, kreipėsi dėl atleidžiamų darbuotojų įdarbinimo savo įmonėse.
Kaip ir kiti Užimtumo tarnybos klientai, atleisti GDA atvejais, turi galimybę dalyvauti paramos mokymuisi priemonėse.
Kiek procentų panašiai atleistų darbuotojų per 3–6 mėn. randa naują darbą, ir kurioms profesijoms sunkiausia?
2025 m. iš visų pateiktų pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimą į Užimtumo tarnybą iki šių metų kovo 3 d. kreipėsi 1173 atleisti darbuotojai. Iš jų – 448 asmenys įsidarbino (38 proc. nuo užsiregistravusių), iš kurių 5 buvo įdarbinti taikant įdarbinimo subsidijuojant priemonę. Dar 20 asmenų pradėjo vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą, o 6 – pagal verslo liudijimą.
Profesinį mokymą pasirinko 3 asmenys: vienas mokėsi pagal elektriko modulinę profesinio mokymo programą ir 2 įgis slaugytojo padėjėjo profesijas.
2025 m. atleisti GDA atvejais asmenys dažniausiai pradėjo dirbti biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, reklamos, rinkodaros ir pardavimo specialistais, apskaitos specialistais (buhalteriais), virėjais, parduotuvių pardavėjais, finansų analitikais, pakuotojais (rankomis), virtuvės pagalbininkais, pagalbiniais darbininkais, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, personalo ir profesinio orientavimo specialistais, klientų informavimo tarnautojais, vadybos ir organizavimo analitikais bei autobusų ir troleibusų vairuotojais.
Šiuo metu išskirti, kokių profesijų atstovai greičiausiai įsidarbina, negalėtume, nes tai priklauso nuo darbo rinkos situacijos, regiono, sezoniškumo, turimos kvalifikacijos, darbo patirties ir darbdavių poreikio konkrečiu laikotarpiu.
Komentarai